– Pagal aptarnautų keleivių skaičių mūsų oro uostai labai atsilieka nuo Rygos. Kodėl Latvija pirmauja ir turi daugiau keleivių?

– Galima džiaugtis, kad visų mūsų oro uostų bendras augimas tikrai labai geras. Kalbant apie skaičius, 2016 m. Vilniaus oro uostas augo 14 proc., kai Europos vidurkis yra apie 5 proc. Taigi šioje kategorijoje mūsų augimas geras.

Palangos oro uostas auga 58 proc., Kauno oro uosto augimas daug mažesnis. Jis siejamas su aviakompanijos „Ryanair“ strategija daugumą skydžių kelti į Vilnių. Žvelgiant į visus Lietuvos oro uostus, mūsų keleivių skaičius nuo Rygos atsilieka maždaug milijonu keleivių.

Trečdalį keleivių Rygoje sudaro tranzitiniai keleiviai. Tai ne tie keleiviai, kurie skrenda iš taško į tašką. Tai tie, kurie per Rygos oro uostą skrenda iš Rytų į Vakarus ir atvirkščiai.

Tokia sistema įmanoma tada, kai yra viena pagrindinė aviakompanija, vystanti tokį keleivių srautą. Tai – „AirBaltic“ Rygoje. Mes tokios aviakompanijos neturime ir mūsų keleivių tranzitinis srautas faktiškai nulinis. Taigi, iš šitos perspektyvos, Lietuvos oro uostai aptarnauja daugiau keleivių nei Rygoje.

– Kodėl neperkėlus pasenusio oro uosto į kitą vietą arba nekompensavus netoliese gyvenančių žmonių sveikatos, kaip tai daroma kitur?

– Aplinkosauga yra viena iš pagrindinių temų oro uostų vystyme. Kai kurie oro uostai po keliasdešimt metų kariauja ir bando įgyvendinti savo plėtros planus būtent dėl aplinkosauginių problemų. Londono Heathrow oro uosto pakilimo tako problematika jau tęsiasi daugiau nei 20 metų. Kiti turi panašių bėdų.

Aplinkosaugos klausimai nėra ignoruojami. Yra triukšmo žemėlapiai, žiūrima, kada intensyviausias eismas, kaip tą eismą sumažinti, riboti naktinius skrydžius ir pan. Yra taikoma daugybė priemonių.

Visą laiką bus tam tikra pasirinkimo dilema – ar mes orientuojamės į aplinkosaugą ir socialinės aplinkos žmonėms gerinimą, kuomet galbūt mažesnis skrydžių skaičius reikštų geresnę gyvenimo aplinką, ar į oro uostų buvimą ir augimą, kuris tiesiogiai veikia ekonominius rodiklius.

Valstybė ar konkretus regionas turi rinktis, į ką yra orientuojamasi. Tačiau visi tie klausimai gali būti suderinami. Aplinkosaugai skiriama daug laiko ir daug resursų, jų bus tik daugiau.

– Prieš savaitę „Lufthansa“ pilotai ir kiti darbuotojau surengė jau ne pirmą didžiulį streiką. Ar jus apie tai informuoja iš anksto, ar turite veiksmų planą?

– Šis „Lufthansa“ atvejis dabar labiausiai matomas, tačiau tokie streikai vyksta nuolat ir vyks toliau. Oro uostams tai – sudėtingas procesas, nes iš karto yra iškreipiamas tvarkaraštis. Kai kurie lėktuvai neišvyksta, lieka stovėti ant žemės. Kai kurie vėluoja, tada keleiviai lygiai taip pat vėluoja persėsti ir pan. Oro uostuose tai sukelia gana didelį chaosą. Į tai reikia reaguoti labai greitai – pertvarkyti tvarkaraštį, keleivių srautus. Tačiau iš mūsų pusės tai gana standartinė procedūra, mes jai pasiruošę ir žinome, kaip elgtis.

– Kokios oro uostų ateities perspektyvos?

– Tai susiję su didesne gyventojų perkamąja galia. Taip pat – su daugiau laiko ir finansų turėjimu. Turime ir neigiamą elementą – tai mažėjantis gyventojų skaičius. Viena vertus, žmonės turi daugiau laiko ir pinigų skraidyti. Jie gali išskristi savaitgaliui ar trumpam laikui pailsėti, galbūt verslo tikslais. Tačiau, kita vertus, gyventojų skaičiaus mažėjimas visa tai veikia neigiamai.

Bendra prognozė aviacijoje yra tokia, kad pasauliniu mastu per ateinantį 25 metų laikotarpį keleivių skaičius turėtų padvigubėti. Tokios yra tendencijos. Europos rinka, palyginus su kitais regionais, stagnuoja. Didelis augimas Azijoje, Afrikoje.

Mūsų augimas šiai dienai geras, turime keleivių skaičiaus prognozes, kurios sako, kad per 25 metus galime turėti 4–5 proc. augimą. Tai veikia ir skatina atitinkamai planuoti savo veiklą, investuoti ir didinti oro uostų pajėgumą.