– O gal reikėtų ją palikti? Ar tai neatsipirktų?

– Ji ilgą laiką stovėtų tuščia. Aviakompanijos pagrindinę savo rinką mato Vilniuje ir jo oro uoste. Tai jų pasirinkimas, jos renkasi skraidyti čia. Sukurti infrastruktūrą, kuri būtų nenaudojama, ir ją išlaikyti – našta valstybei.

– Kaip pasikeis Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas po rekonstrukcijos?

– Jis bus naujas, bet problema, kurią turime Vilniuje, – mes negalime ilginti tako. Nors visi argumentai – už jo ilginimą. Tai automatiškai plėstų skrydžių geografiją iš Vilniaus, nes galėtų leistis didesni lėktuvai.

Oro uostas labai arti miesto, netoli yra gyvenamosios teritorijos. Be to, lėktuvai faktiškai leidžiasi per miestą. Mes negalime tako plėsti, tai iš tikrųjų problema – tiek paties oro uosto plėtrai, tiek ir žmonėms, gyvenantiems šalia.

– Bet keleiviams patogu tai, kad oro uostas arti miesto?

– Keleiviai labai džiaugiasi. Daugiausia komplimentų ir sulaukiama dėl to, kad pasiekti oro uostą taip paprasta ir greita iš miesto centro. Tuo džiaugiasi visi svečiai ir gyventojai.

– Turbūt sulaukiate daug pastabų apie aplinką. Gatvė, kuria iš miesto centro atvykstama į oro uostą, atrodo klaikiai. Dabar taksistai dažnai veža pro prekybos centrą „Ikea“, nes taip patogiau ir greičiau. Ar numatoma tvarkyti apleistą gatvę?

– Šiandien turimos dvi jungtys visai neblogai sugeria visą srautą. Vieta prie „Ikea“ prekybos centro plečiasi, ten eismas bus intensyvesnis, net numatyta gatvės plėtra. Pats oro uostas turi gana sudėtingą kaimynystę – arti čigonų taboras.

Žmonės, vykstantys į čigonų taborą savo reikalais ir tikslais, dažnai važiuoja iki oro uosto, išlipa paskutinėje stotelėje, tada pasišildo terminale, gal net nusiprausia ten ir žygiuoja savo keliais. Taip jie elgiasi ir grįždami. Ta kaimynystė sudėtinga, bet jos niekaip neatsisakysi – ji yra tokia, kokia yra. Mūsų tikslas – sukurti kuo saugesnę aplinką keleiviams ir miesto svečiams. Mes į tai labai smarkiai orientuojamės.

– Turbūt su miesto valdžia tai aptarėte ne vieną kartą?

– Vyksta nuolatinė diskusija ir su miesto valdžia, ir su policijos padaliniu apie tai, kaip mums užtikrinti saugumą oro uosto prieigose. Keleiviai visų pirma turi jaustis saugūs, neturi būti kažkokių smulkių vagysčių ar plėšikavimų.

Keleiviai neturi jaustis taip, lyg juos gali apiplėšti ar sužaloti. Tai nuolatinis darbas ir į tai dedama daug pastangų tiek iš miesto valdžios, tiek iš policijos pusės. Šiandien galime pasakyti, kad oro uosto prieigos saugios.