Vos išlipusi iš lėktuvo keliautoja bei žurnalo "Visi keliai" redaktorė Kristina Stalnionytė palietė ir net norėjo pabučiuoti Peru žemę – šią šalį ji buvo įsimylėjusi dar prieš keliolika metų.

Jums galvą nukirsti?

"Žmonės. Itin nuoširdūs, atviri ir patiklūs. Unikalūs istoriniai palikimai, senųjų, etninių kultūrų pėdsakai, mitologija, – neseniai su Rytu Šalna knygą "Peru spalvos" parašiusi Kristina bėrė komplimentus šaliai, kurioje praleido daugiau nei du mėnesius. – Peru – ne tik inkai, Maču Pikču, Naska, bet ir daugybė etninių tautelių ir imperijų, gyvavusių dar iki garsios inkų imperijos. Šalies šiaurėje – miestai iš nedegto molio, tarp jų – didžiausias pasaulyje  20 kv. km ploto Čan Čanas."

Miestelis, kurio visi gyventojai gamina molines plytas, buvo vienas iš daugelio vaizdų, kurie stebino du kartus Peru apsilankiusią Kristiną.

Kitas, 10 km besidriekiantis miestelis garsėja jūrų kiaulyčių augintojais.

Kas antrame name – restoranėlis, kuriame galima paskanauti šio triušieną ar vištieną primenančio šiek tiek salstelėjusio tradicinio Lotynų Amerikos gyventojų patiekalo.

"Jums galvą nukirsti?" – prieš atnešdama jūrų kiaulytės kepsnį visuomet pasiteiraujama kiekvieno svečio.

Vieni iškeptą, aromatingomis žolelėmis įdarytos jūrų kiaulytės galvą nori nukirsti patys, kitiems nukirsta galva atnešama lėkštėje serviruota ant garnyro, o jautriausiems – net nerodoma.

Tiesa, Kristina patarė jūrų kiaulytės kepsnį ragauti kaimuose, kur užėjęs į dažną pirkią Andų kalnuose gali paprašyti, kad jums pagamintų šį patiekalą.

"Miestuose tai yra verslas, jūrų kiaulytės mažesnės, ne tokios mėsingos ir kelis kartus brangesnės, – pastebėjo K.Stalnionytė. – Kaimuose žmonės jas augina kaip kates ir paskui išsikepa valgyti."

Peru stebino ir kiaulės – bet ne dėl tamsių šerių. "Žmonės jas laiko ne garduose, bet pririšę per papilvę prie medžio", – šyptelėjo Kristina.

Bulvių auginimo sportas

Anduose, ilgiausioje, apie 7,5 tūkst. km besidriekiančioje, kalnų grandinėje auginama ir daug bulvių.

Peru, kuri vadinama bulvių tėvyne, yra apie 800 skirtingų bulvių rūšių: saldesnių, maistingesnių, miltingesnių, rausvų, melsvų, violetinių, rožinių.

"Kaip jie aria žemę ir augina bulves?" – matydama apie 30 proc. kampu besileidžiantį nuožulnų bulvių lauką kalnuose stebėjosi lietuvė.

"O, tai didelis sportas!" – paklausti, kaip jiems pavyksta auginti bulves kalnų sąlygomis, atsakydavo perujiečiai.

K.Stalnionytę stebino ir it siūleliai išraizgyti siauri kalnų keliukai, kuriais neretai itin sunkiomis sąlygomis važinėja automobiliai.

Nuošliaužos, ypač po liūčių, – dažnas reiškinys, todėl neretai tais keliais važiuoti rizikinga, o daug kur galima praeiti tik pėsčiomis.