Nors už langų – iki gyvo kaulo įkyrėję žiemos vaizdai, apsnigtos Kauno gatvės,VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje –  tikras pavasaris. Apie tai byloja ne tik žydintys augalai, klestintis kaktusynas, bet ir iguana Maksas, besišildantis saulės spinduliuose.

Iguana ieško draugų

Įėjus iš pavasario laukiančio rožyno pusės į oranžeriją, dešinėje į akis krenta prie stiklo priglausta aštuonerių metų iguanos Makso buveinė. Joje stovi apypilnė vonelė naujagimiams maudyti, pūpso krūvelė žalumynų – matyt, Maksas maudėsi po pusryčių… Prisiglaudęs prie stiklinio terariumo  sienelės, egzotinis gyvūnas šildėsi saulės spinduliuose, tačiau vos pajutęs priartėjusią prie jo buveinės oranžerijos gidę Aušrą Mačionienę, atsimerkė.

Aušra paglostė iguanos galvelę, šonus – Maksas užsimerkė iš malonumo ir, atrodo, ištirpo iš laimės. Gidė paaiškino, kad jam labai patinka žmonių artumas, tačiau šiam draugiškam kaip šuniukas gyvūnėliui oranžerijos darbuotojai neturi tiek laisvo laiko, kad galėtų visą dieną būti šalia jo. Maksas, tarsi supratęs, kad kalbama apie jį, vikriai užsiropštė ant jo buveinėje įtaisytos storos medžio šakos ir įsistebeilijo į Aušrą, tarsi kviesdamas ją dar kartą prieiti. Tačiau ši tik pamojo jam ranka ir nuvedė svečius į oranžerijos gilumą.

Nuodingas gražuolis

Įžengus į neįtikimu karščiu ir drėgme alsuojančią oranžeriją, akys paskendo tirštoje augmenijos žalumoje, o nosis vos spėjo gaudyti vėlyvo pavasario ar prasidedančios vasaros kvapus.

Iš tolo žalumoje išsiskiria stambūs švelnios violetinės spalvos brunfelsijos žiedai. „Tai bulvinių šeimos augalas iš pietų Amerikos, – paaiškino ekskursijų vadove čia dirbanti Aušra Mačionienė. – Jį galima auginti namuose, nes brunfelsija visai neaukštas krūmas, kurį dar vadiname chameleonu. Mat žydėjimo pradžioje žiedai traukia akį ryškia violetine spalva, kuri, augalui žydint, palaipsniui blunka. Beje, tai gan nuodingas augalas, naudojamas kaip priešnuodis gyvačių įgėlimui.

Žemuoginis medis

Feichoja – šis raidžių derinys nėra kažkokia užkeikimo formulė, o gražus šiuo metu oranžerijoje žydintis medis, kuris paprastai vadinamas žemuoginiu medžiu (greičiausiai, dėl jo žemuogių kvapo vaisių).

Anot A.Mačionienės, feichojos protėviai yra kilę iš Pietų Amerikos, o į Europą žemuoginis medis buvo atgabentas XIX a. pabaigoje. Beje, šį kvapniais žiedais pasipuošusį  visžalį augalą galima auginti ir kambaryje, įterpus į purią, lengvą vazono žemę vaisiaus sėklą.

Tačiau reikia prisiminti, kad tai aukštas augalas – Botanikos sode maždaug 35 metus auganti feichoja šiuo metu yra ūgtelėjusi daugiau nei keturis metrus. Jos vaisiai yra slyvos formos, tamsiai žali, dažniausiai raukšlėti, ananaso skonio ir žemuogių kvapo. Jie laikomi specialiu dietiniu maistu, itin tinkantys vartoti sergant ateroskleroze, vyresniame amžiuje.