Trečiadienį Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje uostamiesčio bendruomenei bus pristatytas Juozo Kazlausko (1941–2002) fotoalbumas.

Knygą palydės filmai

Nusipelniusio fotomenininko, kino režisieriaus bei operatoriaus albumą pristatys Fotografo Juozo Kazlausko paramos ir labdaros fondas“. Dalyvaus J.Kazlausko bendražygiai ir bičiuliai, jo kūrybinio palikimo tvarkytoja Dalia Kazlauskienė, menotyrininkė Danguolė Ruškienė.

Renginio metu vyks dokumentinių filmų „Juozas Kazlauskas. Fotografija“ (trukmė – 3 min.; aut. M.Kavtaradze ir V.Katkus, 2010) ir „Žmogus ir žemė“ (trukmė – 17 min.; režisierius R.Verba; operatorius J.Kazlauskas, 1984 m.) peržiūros.

Dok. f. „Žmogus ir Žemė“ apie tradicinę kasmetinę tuometės Lietuvos SSR fotomeno draugijos parodą, skirtą žemės temai. Joje – V.Strauko, R.Rakausko, A.Macijausko fotografijų herojai, fotomeno draugijos posėdžių, fotografų R.Zacharevičiaus, R.Rakausko, V. Šontos ir kitų kūrybinio proceso jau istoriniais tapę fragmentai.

Sieja vienas leitmotyvas

J.Kazlauskas paliko reikšmingą pėdsaką Lietuvos kultūroje, įnešė svarų indėlį į Lietuvos fotografijos ir kino lobyną. Jo kūrybai būdingas labai platus temų spektras: nuo kelionių šiaurės keliais fotografijų, kino dokumentikos iš Sibiro tremties vietų iki Sąjūdžio ir nūdienos gyvenimo vaizdų.

„Kas buvo fotografija Kazlauskui? Jo kelionių ir nuotykių liudininkė ar jų priežastis? – retoriškai klausia menotyrininkė Agnė Narušytė. – Klausiu todėl, kad skirtingas jo fotografijų temas sieja vienas leitmotyvas – būti ten, kur dauguma žmonių bijotų atsidurti. Kaip tik dėl to Kazlauskas netelpa į Lietuvos fotografijos mokyklose kontekstą. Tiesa, jį galima priskirti jo kartai, artimai humanistinės fotografijos tradicijai, nekvestionavusiai fotografijos kaip patikimos tikrovės įrašo. Ir jo objektas yra žmogus bei jo pasaulis, kuriam atverti reikia taiklios fotografo akies. Stiliaus požiūriu Kazlauskas taip pat niekuo neišsiskiria – jo ekspresyvi kalba kreipiasi į suvokėjo jausmus, siūlo turtingą vizualinių patirčių paletę. Bet kartu jis ir svetimas mokyklai, kuri dažniausiai išsiteko Lietuvoje, jos saugiose kaimo ir miesto erdvėse. Tuo tarpu pagrindinė Kazlausko fotografijos erdvė sovietmečiu – Šiaurės jūros, kur jis pirmiausia pateko tarnaudamas kariuomenėje. Paskui – Sibiras, Čečėnija, Černobylis, o Lietuva pasirodo tik tada, kai šalį sukrečia istoriniai įvykiai. Ir taip visada – kai kiti fotografai pasitraukia stebėti subjektyvius išgyvenimus, Kazlauskas braunasi ten, kur tyko mirtis.“

Ir žinomi, ir neskelbti darbai

J.Kazlauskas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, jam suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) menininko fotografo (AFIAP) garbės vardas.

Fotoalbumas skirtas fotografo 70-osioms gimimo metinėms paminėti. Tai yra pirmas autorinis leidinys, kuriame spausdinami ir labai gerai žinomi, ir dar neskelbti J.Kazlausko darbai, jo šiaurės kelionių dienoraščiai, biografija bei bibliografija.

Leidinys supažindina su ekspedicijų po Arkties vandenyno salynus žavesį ir sunkumus, primins lietuvių tautos istoriją  Sibire ir Atgimimo laikus, Lietuvos kaimo ir meno žmones, pasauliui žinomus Černobylio ir Čečėnijos vardus. J.Kazlausko fotografijose – neužmirštami Sąjūdžio mitingai, Sausio 13-osios ir Medininkų tragedija, profesorius Vytautas Landsbergis ir vilties prezidentas Julius Lozoraitis,  lietuvių tremties vietos Sibire, žinomų kino režisierių Vytauto Žalakevičiaus, Roberto Verbos portretai, aktorius Juozas Budraitis ir kiti.

Fotoalbumas – 208 puslapių, jame publikuojamos 104 nespalvotos J.Kazlausko fotografijos ir dokumentinės nuotraukos iš šeimos archyvo.

„Publiką turėtų sudominti fotografijos iš kelionių po Arkties vandenyno salynus, dienoraštis apie kelionės sunkumus ir džiaugsmus – buvo surasta olandų didvyrio Willemo Barenco karavelės liekanos, užfiksuoti daugelio bebaimių keliautojų į Šiaurės polių pėdsakai. Norėčiau ateičiai surasti tinkamą eksponavimo vietą J.Kazlausko fotografijų kolekcijai jūrine tematika. Planuojame parodyti du dokumentinius filmus, nes J.Kazlauskas dirbo Lietuvos kino studijoje kino operatoriumi“, – pasakojo D.Kazlauskienė.

Kuo galėjo – prisidėjo

Leidinį sudarė D.Kazlauskienė ir Stanislovas Žvirgždas. Be fotografijų, jame publikuojami paties J.Kazlausko, jo žmonos D.Kazlauskienės, menotyrininkės A.Narušytės ir fotomenininko Stanislovas Žvirgždo tekstai.

Lietuvių ir anglų kalbomis išleisto fotoalbumo redaktorius – Erikas Banys, dailininkas-dizaineris – Darius Žukas. Išleido Kęstučio Kazlausko leidybinės-prekybinės įmonės leidykla, spausdino UAB „Spindulio spaustuvė” Kaune.

Fotoalbumo leidybą parėmė Kultūros rėmimo fondas, Fotografo Juozo Kazlausko paramos ir labdaros fondas, Gražina ir Vytautas Landsbergiai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondas, koncerno „Achemos grupė“ prezidentas Bronislovas Lubys ir kiti.

Pirmasis fotoalbumo pristatymas įvyko Nidoje rugsėjo 16-ąją Lietuvos fotomenininkų seminare „Agilos“ informaciniame centre.

Kiti leidinio pristatymai numatyti Molėtų savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje.

Klaipėdiečiams J.Kazlausko fotoalbumas bus pristatytas lapkričio 24 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje (Herkaus Manto g. 25).