Balandžio 7 d. - Pasaulinė sveikatos diena. Akcentuoju – ne gydymo, vaistų, ligoninių ar medikų, bet sveikatos diena. Pasaulio sveikatos organizaciją šia proga atkreipė  dėmesį į aukšto kraujo spaudimo problemą. Žmonės kviečiami pasimatuoti kraujospūdį, jį kontroliuoti. Tačiau ar tai netams tik dar vienas paraginimas vartoti vaistus? Valstybė kasmet vaistams nuo kraujo spaudimo kompensuoti išleidžia apie 100 mln. Lt. Štai pernai gyventojai vaistinėse išleido 1,4 mlrd. Lt. Valstybė visuomeninių organizacijų inicijuotiems ir Seimo paskelbtiems Sveikatingumo metams skyrė 0 Lt.

Praėjusiais metais daugiausia vartota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, ypač - skirtų hipertenzijai gydyti. Taip pat nervų sistemai skirtų medikamentų, ypač raminamųjų, antidepresantų. Dar viena populiariausių grupė - virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai, ypač skirti diabetui, padidėjusio rūgštingumo ligoms gydyti. Beje, didžioji dalis šių ligų atsiranda dėl netinkamo gyvenimo būdo.

Greitai baigsis 2013 – Sveikatingumo metų pirmasis ketvirtis. Jau yra rezultatai – apie sveikatinimo kultūrą kalba vis daugiau tiek nevyriausybinių, tiek valdžios institucijų; tiek pavienių piliečių, tiek žiniasklaidos priemonių. Nors ar gali būtų norimi ir galimi rezultatai, jei piktybiškai nebuvo skirtas atskiras finansavimas Sveikatingumo metams? Tačiau šiokio tokio sujudimo, diskusijos vis vien esama.

Reikia prisiminti, kad paskelbus Seime Sveikatingumo metus – SAM puslapyje nebuvo net minimalios  formaliausios informacijos, kad toks nutarimas Seime priimtas. Suprantama, kodėl nedėjo. Užgauta valdininkų ambicija, kad ne jie buvo šios idėjos iniciatoriai, o ir bendrai geriau likti ligų ministerija, o ne sveikatos. Gerai, kad SAM ministru tapo Vytenis Andriukaitis, kuris kaip individualus asmuo 2012 m. kartu su kitomis 300 organizacijų pasirašė memorandumą „Dėl Lietuvos žmonių sveikatos išsaugojimo“, adresuotą Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei, kuriame buvo reikalavimas 2013 m. skelbti Sveikatos, sveikatingumo ir sveikatinimo metais. Ir SAM, tapus ministru V. Andriukaičiui, bent pačią idėja ėmė palaikyti.

Suprantama, pinigų gydymui yra milijardai, o sveikatingumui – ne. O gal ir iš kirvio sriubą galima išvirti, kaip neretai nevyriausybininkai daro. Koks, pavyzdžiui, prezidentės Dalios Grybauskaitės indėlis į Sveikatingumo metus? Kai alkoholio pramonės buvo suorganizuotas alkoholio reklamos draudimo atšaukimas – prezidentė gavo kelių šimtų NVO organizacijų prašymą jį vetuoti. Kad ir labai bijodama savo veiksmus komentuoti,  iš prezidentūros paleido žinią, kad jau draudimų nebereikia, reikia sveikatinimo priemonių. Kad reikia sveikatinimo, gera mintis. Kiek prie to sveikatingumo prisidėjo D. Grybauskaitė? Ką naujo inicijavo (vietoj -nereikia draudimų) ir pan.? Nieko...

Praėjusiais metai LR Prezidentė buvo kviesta įteikti LR Prezidento taurę „Lietuvos sveikuolis“ konkurso nugalėtojams amžiaus grupėse, kuri teikiama jau 17 kartą. Artėjant renginiui buvo gautas atsakymas, kad dėl didelio užimtumo dalyvauti ir pagerbti sveikata pasirūpinančius, o ne savo ligas užkraunančius kitiems, negalės.

Prezidentės patarėjai pasiūliau, kad Sveikatingumo metais prezidentė tegu parodo viešųjų ryšių gestą ir skaityti metinio pranešimo Seime važiuoja dviračiu, taip atkreipdama visuomenės dėmesį į vieną iš sveikatos išsaugojimo elementų – fizinį aktyvumą.

Tai man atsakė, kad tokios minties net negalinti perduoti prezidentei. Juk ji ne eilinis žmogus, o prezidentė. Galime suprasti - kas užpuls, nuvers nuo dviračio, o ir šiaip juk nelygis važinėti aukštiems ponams dviračiu... Tai prašom, tegu ir apsauginiai važiuoja dviračiu. Visi pajudėsi ir bus sveikesni, nesirgs, nereikės tiek pinigų išleisti gydymui.

Viešųjų ryšių prasme pavyzdžio parodymas būtų labai svarbus ir tikrai nieko nekainuojantis veiksmas. Net valstybei nekainuotų keliems prezidentūros limuzinams pilami degalai. Dabar žmonių sąmonėje mašina (ir kuo brangesnė, galingesnė) yra savo nepilnavertiškumo kompensacija. Gal gana valdininkams-tarnams to nepilnavertiškumo demonstravimo ir visuomenėje skatinimo?  Būtų parodoma, kad važiuoti dviračiu Sveikatingumo metais yra pavyzdys ir kitiems. Kad norint pasiekti kokį objektą, į kurį galima nukakti per 20 min. pėstute ar 10 min. dviračiu – beprasmiška ir gėdinga sėsti į mašiną. Galima pajudėti – tai ekonomiška, sveika ir ekologiška.

Visiem pasaulietiniams carams, karaliukams ir valdininkams reikėtų pasimokyti iš naujojo popiežiaus Pranciškaus – atsisakyti tuštybių, blizgučių ir nepilnavertiškumo kompleksų demonstruojant prabangą.

Sveikatos sistemos permainų šalininkai labai įdėmiai stebi ar Sveikatingumo metais ir su naujojo SAM ministro V. Andriukaičio atėjimu prasidės tikros permainos ar nebus apsiribota tik ligų sistemos (ne sveikatos) dar viena reforma (privati, neprivati medicina). Nuoširdžiai viliamės rimtų permainų. Be efektyvaus sveikatingumo skatinimo jau laikas pradėti diskutuoti ir apie sveikatos draudimo sistemos esminę reforma, kuri skatintų žmogų išlikti sveikam. Tai būtų dalinai kaupiamoji sistema su galimybe lėšas po mirties paveldėti artimiesiems, galimybė lėšas skirti asmeninio sveikatinimosi užsiėmimams, suprantama dalį skiriant ir solidarumo daliai (nelaimingų atsitikimų, traumų, genetinėm ligom ir panašiai gydyti). Šiandien vadinamoji solidari sveikatos draudimo sistema (gydymo draudimo sistema) ideali terpė korupciniams mechanizmams - farmacijai ir gydymo klanams (ar tai būtų valstybiniai ar privatūs - nesvarbu) gviežtis biudžeto pinigų.

Neretai farmacijos pramonėje socialinis atsakingumas yra ne aukštesnio lygio nei kokios alkoholio daryklos. Juk tai labai galingi pasauliniai UAB-ai ( ne labdaros fondai). Kai kuriuos niuansus iš šios virtuvės atskleidžia ir vienas iš buvusių vaistų prekybininkų John Virapen  knygoje „Šalutinis poveikis – mirtis“, kuri buvo pristatyta „Vilniaus knygų mugėje“.  Reikia liautis būti naiviems ir į farmacijos verslą žiūrėti kaip į savaime šventą ar socialiai atsakingą. Tai dideli pinigai (valdžia), su kuriais galima vystyti galingus viešuosius ryšius, reklamą, lobizmą, kokius vaistus kompensuoti ir panašiai. Susidaro savotiškas valstybės vaizdas, sistema – vieną „pagalbos“ ranką tiesia, pvz. tabako, alkoholio pramonei – kitą gydymo, farmacijos verslams. Pilietinė visuomenė, valstybė pajėgi šiuos voratinklius sutraukyti?

Pabaigai priminsiu, kad balandžio mėnuo Sveikatingumo metų programoje skirtas švariai, sveikai aplinkai ir ekologijai.

(Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone)