Ketvirtadienį Seimas priėmė atitinkamas įstatymų pataisas. Už tai balsavo daugiau kaip 100 parlamentarų.

Pagal priimtas pataisas, į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą bei privalomąją karo tarnybą nebus priimami asmenys, turintys pilietybę tų valstybių, į kurias Vyriausybė yra uždraudusi jiems vykti.

Jeigu šių šalių pilietybę įgytų jau kariuomenėje tarnaujantis asmuo, jis būtų atleistas iš tarnybos.

Toks pats reikalavimas nustatytas ir Lietuvos šaulių sąjungos nariams.

Vyriausybė yra patvirtinusi, kad profesinės karo tarnybos kariai ne tarnybos tikslais negali vykti į pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias valstybes – Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją.

Šių pasiūlymų iniciatorius, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas BNS yra sakęs, kad Rusijos, Baltarusijos pilietybių turėjimas kelia rizikas dėl tokių asmenų patikimumo.

„Lietuvos žvalgybos institucijos ne kartą akcentavo, kad riziką krašto apsaugos sistemos personalo pažeidžiamumui kelia jo socialinės, teisinės, dalykinės ar kitos sąsajos su priešiškų užsienio valstybių ginkluotosiomis pajėgomis, žvalgybos ir saugumo, teisėsaugos institucijomis, karinėmis ir kitomis mokymo įstaigomis. Kaip vienas iš pažeidžiamumą didinančių veiksnių įvardijamas tam tikros užsienio valstybės pilietybės turėjimas“, – yra teigęs jis.

Lietuvos kariuomenė lapkritį BNS informavo, kad kariuomenėje tarnauja 11 asmenų, kurie turi Lietuvos ir Rusijos ar Baltarusijos pilietybes. Iš viso joje tarnauja apie 20 tūkst. karių.

Šiuo metu galiojantys įstatymai nenumato draudimo tarnauti Lietuvos kariuomenėje turint dvigubą pilietybę.