Kodėl metų pabaigoje?

„Lietuvoje galioja mokesčių senaties taisyklė, pagal kurią yra tikrinami tik einamieji ir treji praėję metai. Pavyzdžiui, iki šių metų gruodžio 31 d. imtinai į VMI akiratį patektų ir 2024-ieji, ir 2021–2023 m. laikotarpis“, – aiškina I. Ščeponienė.

Vis dėlto yra išimčių, kai taikomas ilgesnis mokesčių senaties laikotarpis. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis ar pelno mokestis gali būti perskaičiuotas už einamuosius ir penkerius praėjusius metus, jei nustatoma, kad sandoriai tarp susijusių asmenų neatitinka rinkos kainų arba netinkamai pritaikyta investicinio projekto lengvata.

Pastaruoju metu daugėja VMI praktikų kurti naujas apmokestinimo situacijas, keisti nusistovėjusį traktavimą, būti „labiau griežtam nei teisingam“. Ypač didelis dėmesys skiriamas didiesiems ir vidutiniams mokesčių mokėtojams, turtingiems fiziniams asmenims. Taip pat akcentuojamas PVM deklaracijų tikrinimas realiu laiku, o pagrindinis dėmesys skiriamas tam tikroms industrijoms – prekybos, statybų ir pan. Tarp dažniausiai nagrinėjamų apmokestinimo temų – šios: dividendai iš / į užsienį, plonoji kapitalizacija, reorganizavimai, apsidraudimo finansinių priemonių traktavimas ir įvairios lengvatos. Tai apima nuo investicinio projekto PVM tikslais iki 0 PVM tarifo tiekimams į ES ar eksportui ir PVM neapmokestinimą, pavyzdžiui, finansinių paslaugų.

Pagal VMI viešai skelbiamą statistiką 2023 m. VMI atliko 376 mokestinius patikrinimus ir apskaičiavo apie 33 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių. Palyginkime: vien per šių metų pirmą pusmetį, atlikus 203 mokestinius patikrinimus, apskaičiuota tokia pati suma – 33 mln. eurų. Kitaip tariant, jei VMI palaikys tą patį tempą, metų pabaigoje apskaičiuota mokesčių suma gali būti beveik dvigubai didesnė.

Svarbi dokumentacija

I. Ščeponienė dalijasi patarimais, padėsiančiais verslams tinkamai pasiruošti galimam mokestiniam patikrinimui.

Tokia priemonė neapsaugos nuo patikrinimo ar ginčo, bet garantuos, kad nesėkmingo patikrinimo atveju priskaičiuotus mokesčius mokės draudimo bendrovė.

Pirmasis žingsnis, kurio reikėtų imtis norint tinkamai pasiruošti potencialiam patikrinimui – pasiruošti poziciją, dokumentuoti įrodymus ir juos atitinkamai saugoti („namų taisyklės“). Tiek nacionalinė, tiek pasaulinė ginčų tendencija šiuo metu eina ta kryptimi, kad vis daugiau įrodinėjamo naštos perkeliama mokesčių mokėtojui. Daugėja ginčų ne tik dėl teisės taikymo (kaip interpretuoti), bet ir dėl faktų, pavyzdžiui, ar turimas įrodymų paketas pakankamas PVM 0 procento taikymui pagrįsti; ar kontroliuojančioji bendrovė užsienyje turi pakankamai turinio – darbuotojų, turto, aktyvios veiklos. Vien paaiškinimų nepakanka, tad siūlau turėti atitinkamas dokumentų valdymo sistemas (kur būtų tinkamai saugomi dokumentai), numatyti pareigas darbuotojams skaitmenizuoti ir saugoti tuos dokumentus; turėti aiškius procesus, kaip saugomos išėjusių darbuotojų pašto dėžutės, katalogai ir pan.

I. Ščeponienė taip pat pataria turėti saugią vietą visai istorinei komunikacijai – susirašinėjimams, tyrimams ir kitai dokumentacijai. Teisininkė ragina nepamiršti, kad VMI visą informaciją, kuri jai kada nors buvo siųsta, tikrai turi. Tuo tarpu įmonėse neretai nėra vienos tvarkos – keičiasi žmonės, dingsta informacija arba šiaip ji saugoma fragmentiškai, todėl, teikiant paaiškinimus apie istorinius įvykius, yra rizika pasimiršti ir bandyti užkamšyti spragas „kūrybiškai“, o tai gali privesti prie prieštaringos informacijos VMI teikimo.

Pagrindinis raktas

„Nuolatinės mokesčių peržiūros, skirtingai nei kasmečiai finansiniai auditai, padeda gana anksti identifikuoti ir valdyti mokesčių rizikas. Nors finansiniai auditai vertina finansinių ataskaitų tikslumą, jie neapima mokesčių atitikties vertinimo, todėl reguliarios mokesčių peržiūros yra būtinos“, – pataria teisininkė. Po mokesčių peržiūrų ar kitaip identifikavus galimas mokestines rizikas, verta pasvarstyti: galbūt padėtų grupės struktūros pertvarkymai, veiklos modelio ar finansavimo modelio koregavimas.

Kylant sudėtingų ar dviprasmiškų situacijų, I. Ščeponienė rekomenduoja kreiptis į teisininkus dėl papildomos nuomonės. Pasak specialistės, tokie dokumentai gali būti svarbūs ginant vadovo ar atsakingo asmens atsakomybę teisminiuose procesuose, jei iškiltų baudžiamųjų tyrimų grėsmė.

Be to, verta nepamiršti galimybės kreiptis į VMI dėl įpareigojančio išaiškinimo, taip apsaugant verslą nuo galimo nepalankaus traktavimo. Gavus teigiamą atsakymą iš VMI, užtikrinama penkerių metų garantija, kad VMI mokestines taisykles taikys taip, kaip verslas išdėstė prašyme. Sulaukus neigiamo sprendimo, verta nenuleisti rankų – galima ginčyti sprendimą teisme.

I. Ščeponienė pastebi, kad kita galima prevencinė priemonė – mokesčių draudimas. „Lietuvoje tai vis dar tebėra gana nauja praktika, bet kaimyninėje Lenkijoje tai ypač populiari rizikos valdymo priemonė. Tokia priemonė neapsaugos nuo patikrinimo ar ginčo, bet garantuos, kad nesėkmingo patikrinimo atveju priskaičiuotus mokesčius mokės draudimo bendrovė“, – pataria teisininkė.