Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką

Kaip nurodoma pranešime, VRM sprendimu, nuo gruodžio mėnesio įsigalios sugriežtintos sąlygos užsieniečiams pateikti prašymus leisti laikinai gyventi Lietuvoje per išorės paslaugos teikėjus. Esminis pakeitimas – Lietuvoje siekiantys įsidarbinti trečiųjų šalių piliečiai galės kreiptis tik į savo šalyje veikiantį išorės paslaugų teikėjo padalinį.

Anot TTLA vadovo Povilo Drižo, šis nueinančios valdžios sprendimas smarkiai apribos trūkstamų darbuotojų pritraukimą į Lietuvą, o nuo sprendimo priėmimo iki jo įsigaliojimo numatytas vieno mėnesio laikotarpis yra per trumpas norint prie pokyčių pritaikyti verslo procesus.

„Tokius Vidaus reikalų ministerijos ir kitų atsakingų institucijų veiksmus laikome neproporcingais ir neatsakingais. Dėl staiga įgyvendinamų apribojimų vien tik mūsų aljanso įmonės negalės įdarbinti 4,2 tūkst. vairuotojų iš užsienio“ – teigia P. Drižas.

Transporto sektorius jau dabar fiksuoja neigiamus ženklus – mažėja įdarbintų vairuotojų skaičius, o transporto įmonių lūkesčių vertinimas yra vienas prasčiausių per visą stebimą laikotarpį.

Pasak P. Drižo, pastaruosius keletą metų trunkanti nepastovi imigracijos politika, nuolat griežtinami reikalavimai daro neigiamą poveikį verslui ir valstybės biudžetui.

„Transporto sektorius jau dabar fiksuoja neigiamus ženklus – mažėja įdarbintų vairuotojų skaičius, o transporto įmonių lūkesčių vertinimas yra vienas prasčiausių per visą stebimą laikotarpį“, – sako P. Drižas.

„Sodros“ duomenimis, šių metų balandį sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininio transporto priemonių vairuotojų, apdraustųjų visų rūšių socialiniu draudimu, buvo 88,7 tūkst. Iki tol stabiliai augęs vairuotojų skaičius per kelis mėnesius staigiai krito 20 proc., arba iki 71,1 tūkst. šį rugsėjį.

TTLA vertinimu, užsieniečių įdarbinimą ribojantys sprendimai turėtų būti priimti kompleksiškai, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo, darbo rinkos, verslo konkurencingumo ir ekonominių argumentų visumą.

„Jeigu valstybė sudarytų geresnes sąlygas užtikrinti reikiamą darbo jėgos rezervą iš užsienio, sektorius kitais metais galėtų sunešti 1,2 mlrd. eurų mokesčių. Priešingu atveju paslaugų eksporto pajamos, o taip pat mokesčių surinkimas gali mažėti“, – pranešime cituojamas P. Drižas.

Migracijos departamento lapkričio 1-ąją pateiktas duomenimis, galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje iš viso turėjo 226 921 užsienietis. Daugiausiai leidimų laikinai gyventi šalyje buvo išduoti darbo pagrindu – 116 246.