„Esame nemaloniai nustebinti žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie tai, kad Vengrija įtraukė Rusijos ir Baltarusijos piliečius į savo nacionalinę imigracijos programą, suteiksiančią galimybę jiems laisvai atvykti ir netrukdomai judėti po Šengeno erdvę“, – antradienį BNS perduotame komentare sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Lietuvos vertinimu, šis Vengrijos žingsnis kelia labai rimtas saugumo grėsmes Šengeno erdvės ir daugelio Europos šalių saugumui, todėl į jį privalo būti reaguojama ES lygiu“, – teigė ministras.

Šį mėnesį Vengrija paskelbė apie naują palengvintą vizų sistemą, pagal kurią aštuonių šalių, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją, piliečiai gali atvykti į Vengriją be saugumo patikrinimų ar kitų apribojimų.

Budapeštas tvirtina, kad daugelis atvykstančiųjų pagal šią schemą statys atominę elektrinę.

Anot G. Landsbergio, Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją, prašydami atlikti Vengrijos sprendimo analizę „Šengeno erdvės integralumo ir grėsmių jai užkardymo požiūriu“.

Ministro teigimu, atskiro įvertinimo reikalauja tai, kad Vengrija šį sprendimą priėmė, kai Europos valstybės susiduria su vis labiau intensyvėjančiomis diversijomis ir sabotažo aktais, už kurių, kaip manoma, stovi Rusijos saugumo ir žvalgybos struktūros.

„Daugumai Europos šalių ieškant būdų, kaip efektyviai apsisaugoti nuo šių atakų, Vengrija ne tik trukdo tokioms pastangoms, bet savo veiksmais dar ir įgalina, ar bent jau palengvina, priešišką Europos šalių saugumo atžvilgiu veikimą“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, ši situacija dar aktualesnėmis paverčia ES prasidėjusias diskusijas dėl Vengrijos nepaisymo susilaikyti nuo žingsnių, kurie pažeistų ES bendras politikas ir interesus.

G. Landsbergio nuomone, tai stiprina poreikį kuo skubiau ieškoti adekvataus atsako į tokią vienos valstybės narės laikyseną.

Pagal ES taisykles šalių narių vyriausybės turi teisę pačios spręsti dėl teisėtos migracijos ir darbo leidimų. ES vizas turintys ne Bendrijos šalių piliečiai paprastai gali laisvai judėti Šengeno erdvėje, kuri apima 29 šalis, įskaitant Norvegiją ir Šveicariją.

2022 metais Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, ES paskelbė sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Nors pagal jas rusams nedraudžiama keliauti į ES, Rusijoje įsikūrusioms oro linijų bendrovėms nebeleidžiama skraidyti į bloką, o šimtai su Kremliumi susijusių asmenų įtraukti į juoduosius sąrašus.