– 8 proc. – dramatiškas kritimas ar ne?

– Sakyčiau, gana dramatiškas. Aišku, jeigu palyginsim, kad toks pats kritimas, tik vienu procentiniu punktu mažesnis, yra Vokietijoje, 4,5 proc. – Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, tai 8 proc. atrodo daug. Ir tai parodo mūsų priklausomybę nuo eksporto. Tas kritimas yra ženklus ir gana netikėtas. Nes pirmą ketvirtį mes turėjome augimą ir suponavo tokias optimistines mintis, kad šiuos metus baigsime su pliusu. Tai šis antras ketvirtis sako, kad galim nepataikyti į tai, ką prognozavome ir kelia nerimą tai, kad tos tendencijos yra bendraeuropinės pramonės, o mes esam dalis visos bedraeuropinės pramonės. Nes, tarkim, Lietuvos pramonininkų konfederacija eksportuoja 83 proc. viso Lietuvos eksporto ir mes tai jaučiame, kad tas užsakymų skaičius, kuris anksčiau visą laiką siekdavo tarp 3-9 metų, dabar vėl susiaurėjo iki 2-3 mėnesių.

– Ar reikėtų sunerimti dėl vieno ketvirčio rezultatų? Ar prognozės ir tendencijos atrodo taip pat nesmagiai?

– Kol kas, sakyčiau, tas prieaugis, kuris buvo pirmą ketvirtį – nepilni 3 proc. – minus traukimas 8 proc. antrą ketvirtį, kuris skaitosi vienas iš darbingiausių ketvirčių, leidžia sunerimti. Nes vasarą, matyt, bus daugiau toks plūduriavimas tolygus, nei blogiau, nei geriau. Bet tai yra priežastis dėl trečio ir ketvirto ketvirčių prastesnių rezultatų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios įtakos gali turėti toks kritimas? Kaip tai gali realiai atrodyti rinkoje? Mes kalbam ne tik apie mažesnius pelnus, bet ir galbūt būsimus bankrotus.

– Iš tikrųjų taip ir yra. Nesinori dramatizuoti visos aplinkos, bet brangūs pinigai, nepakankama prieiga prie kapitalo dėl apyvartinių lėšų, atsiskaitymų sutrikimai ir šiandien matome, kad energetikos kaštai vėl auga, dėl to, kad nėra to pralaidumo. Kapitalas yra brangus, prieiga yra tikrai prasta, nes antrinėje rinkoje šiandien dienai obligacijos žinomų įmonių ir žinomų bankų svyruoja tarp 10-14 procentinių punktų už metus. Ką reikia daryti, jeigu vidurkis pramonės yra uždarbis 5-7 proc.? Vadinasi, visi jie šiandien eina į minusą, skolinasi tik tam, kad išgyventų, išlaikytų žmonės, kurios paskui dažnai būna labai sunku surinkti. Ir, aišku, tai yra ėjimas į niekur.

Visi jie šiandien eina į minusą, skolinasi tik tam, kad išgyventų, išlaikytų žmonės, kurios paskui dažnai būna labai sunku surinkti.

Tai faktas, kad Europos centrinis bankas turėtų greičiau atlaisvinti tuos visus apribojimus, nes mes jau neturim infliacijos problemos, mūsų infliacija yra vienas procentinis punktas. O pramonės sektoriuje produktų kainų mažėjimas jau yra trečią ketvirtį iš eilės. Aišku, ne po daug – minus 0,2, 0,3 procentinio punkto. Taigi, pramonė yra didžiausias darbdavys. Šiandien po LPK vėliava dirba 340 tūkst. darbuotojų, sukuriama vertė visų atskirų šakų yra 59 proc. bendro vidaus produkto, kas yra 30-40 mlrd. eurų. Jeigu žiūrėt vien į pramonę, tai yra truputėlį net ir nuosmukis pačios pramonės bendram vidaus produkte nuo 20,7 procentinio punkto 2022 m. Šiandien dienai mes šios metus skaičiuojame apie 19 proc. jau.

Taigi, neadekvatumai svyruoja prieigą prie kapitalo, energetikos kaštai, daug biurokratinių dalykų ir augantys atlyginimai neproporcionaliai su našumu. Ir mes turime suprasti, kad galime pasidžiaugti, bet anksčiau ar vėliau tai išvirs į tai, kad mūsų eksportas kris, išvirs į tai, kad įmonės turės užsidarinėti ir atleisti. Tai mums reikia proporcionaliai ne tai, kad mažinti atlyginimus, mums reikia kelti mūsų našumą, o tam reikia ir paskatų, ir sąmoningumo, ir bendradarbiavimo. Ir, aišku, kad ir platesni žmonės suvoktų, jog ne viskas iš tų pačių verslininkų. Verslas kuria gėrį, sumoka mokesčius, rizikuoja ir dalija gėrį. Kai mums blogai, blogai ir žmonėms.