Seimas antradienį svarstys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą leisti šalies ir užsienio gynybos pramonės įmonėms kurti technologijas bei gaminti įvairią ginkluotę mokesčių lengvatų zonose.
Techninę recesiją Lietuvoje labiausiai jaučia pramonė, tačiau kitų sektorių ekonominė padėtis išlieka stabili, be to, gali gerėti, sako banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Viena seniausiai veikiančių verslo organizacijų Lietuvoje Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija, minėdama 34-tuosius veiklos metus, gegužės 8 d. organizavo visuotinę ataskaitinę konferenciją.
Lietuvos ekonomikai per metus smukus 3,7 proc., o per ketvirtį – 3 proc., ekonomistai sako, kad nuosmukį labiausiai lėmė sulėtėjusi pramonė, bet situacija nėra kritinė. Anot jų, nepaisant neigiamų pirmojo ketvirčio šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklių, metai šalies ekonomikai turėtų būti „pakankamai neblogi“.
Europos Parlamentas (EP) nusprendė: nuo 2026-ųjų visiems palaipsniui – tiek verslui, tiek gyventojams – teks mokėti vadinamą „nuodėmės mokestį“. T. y. susimokėti papildomai už viską, kam gaminant naudojamas iškastinis kuras. Todėl praktiškai gali brangti visos prekės. Apie vadinamąjį „nuodėmės mokestį“, LNK žurnalistas kalbėjosi su EP Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nare Aušra Maldeikiene.
Europos aplinkos agentūra (EAA) pirmadienį pranešė, kad oro tarša vis dar lemia daugiau kaip 1,2 tūkst, jaunesnių nei 18 metų amžiaus žmonių ankstyvų mirčių per metus visoje Europoje ir didina lėtinių ligų riziką vėlesniame amžiuje.
Šiemet sausį-kovą pramonės produkcija Lietuvoje siekė 9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 11,9 proc. (nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos –10,6 proc.).
Lietuvos pramonė jau jaučia krizės užuomazgas. Krenta užsakymai, trumpėja ir užsakymų laikas. Sausį išvežta ir mažiau lietuviškos kilmės prekių į užsienį nei pernai tuo pačiu metu. Yra ir daugiau nerimą keliančių ženklų – investuotojų susidomėjimas Lietuva mažėja. Ekonomistai dėl to beda pirštu į valdžią, pasakojama LNK reportaže.
Visos pramonės produkcijos vertė šiemet sausį buvo 3 mlrd. eurų to meto kainomis - pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, 12 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei pernai sausį (nepašalinus – 9,4 proc.).
Lietuvos bankas atliko tyrimą, kas labiausiai lėmė maisto kainų kilimą. Ką jis atskleidė, LNK žurnalistė teiravosi Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Aurelijaus Dabušinsko.