Be žaliųjų tiltų, „Rail Baltica“ ruože nuo Kauno iki Latvijos numatoma pastatyti 30 požeminių praėjimų smulkiems ir vidutiniams gyvūnams, 6 upių tiltus pritaikyti gyvūnų migracijai, planuojamos 4 kūdros varliagyviams. Nuo Kauno (Jiesios) iki Lenkijos planuojami 23, atkarpoje Kaunas–Vilnius – 40 požeminių praėjimų įvairių dydžių ir rūšių žvėrims.

Bioįvairovės apsauga – vienas kertinių „Rail Baltica“ aplinkosaugos aspektų, įtvirtintų šį birželį parengtoje globalioje „Rail Baltica“ Tvarumo studijoje. 

Lietuvoje – naujovė

Lietuvos gamtinėje aplinkoje greitojo geležinkelio vėžė – naujas linijinis objektas, apimantis apie 100 m pločio ir apie 400 km ilgio susisiekimo infrastruktūrai skirtą teritoriją. Tokio didelio masto statinių komplekso vystymas – iššūkis ekosistemų išsaugojimui.

Planuojant geležinkelio liniją siekiama įgyvendinti strategijas, skirtas išsaugoti ir didinti biologinę įvairovę palei geležinkelį, įskaitant buveinių atkūrimą bei žaliųjų koridorių sukūrimą. Ateityje numatoma praėjimų efektyvumo stebėsena automatizuotais įrenginiais ir, esant poreikiui, būtų taikomos papildomos gyvūnų judėjimą lengvinančios inžinerinės priemonės.

Europos geležinkelių ir kelių infrastruktūroje žalieji tiltai – dažnas reiškinys. Jis, be kita ko, prisideda prie ES aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.

Vietą parenka stebėsenos metu

Žalieji tiltai skirti visų rūšių laukiniams gyvūnams – nuo stambių žinduolių (briedžių, elnių, vilkų ir kitų) iki miegapelių, varliagyvių bei roplių. Šios perėjos veikia ir kaip orientacinės linijos paukščių, šikšnosparnių ir vabzdžių migracijai, kurie gali būti nelinkę kirsti atvirų plotų.

Tiltų ir pralaidų vietos parenkamos pagal tai, kur bioįvairovės tyrimų metu nustatyta gausiausia gyvūnų koncentracija bei migracija. „Perėjų gyvūnams vietos ir tipas parenkami atsižvelgiant į planuojamo geležinkelio linijos trasą, reljefą, miškų ir vandens telkinių išsidėstymą, aplinkinę žemėnaudą, kertamus kitus galimus gyvūnų migracijos koridorius, atskiriamas saugomas teritorijas. Taip pat remiamasi atliktais lauko tyrimų rezultatais, konsultuojamasi su urėdijomis ir medžiotojų būreliais“, – teigė „LTG Infra“ vyr. projektų vadovas aplinkosaugos klausimais Tadas Varpučinskas. 

Apsaugant žmones ir gyvūnus nuo patekimo į geležinkelio infrastruktūros teritoriją, „Rail Baltica“ linija bus aptverta 2,2–2,7 m aukščio tvirta tvora. „Siekiant išvengti buveinių, gamtinio karkaso fragmentacijos ir barjero efekto, reikalinga sudaryti sąlygas gyvūnams laisvai ir saugiai kirsti geležinkelį per antžeminius praėjimus arba pralaidas. Tuo atveju, jei gyvūnas netyčia patektų į aptvertą ruožą, jis galėtų saugiai pasišalinti per tvoroje įrengtus gyvūnų pabėgimo įrenginius: vienvėrius vartelius arba nušokimo rampas“, – kalbėjo T. Varpučinskas.  

Rūpinasi ir mažiausiais

Žalieji tiltai ypatingi tuo, kad yra darniai integruojami į aplinką. Juos statant turi būti įrengiama natūrali danga, sienelės nuo triukšmo ir šviesos, parenkamas erdvus tilto plotis ir tinkamas nuolydis, kad gyvūnams nebūtų baugu naudotis statiniu. Želdynai atsodinami pagal teritorijoje vyraujančias medžių rūšis. Medžių ar krūmų juostomis gyvūnai nukreipiami tinkamais keliais, užkardomas žmonių judėjimas motorizuotomis priemonėmis.

Plėtojant infrastruktūrą rūpinamasi ir paukščiais, kurių apsaugai numatoma įrengti iki 5 m aukščio nukreipiančias užtvaras bei priemones nuo susidūrimo su elektros laidais. Taip pat statybų metu ribojamas želdinių kirtimo laikas, kad nenukentėtų perintys paukščiai.

Ruože Kaunas–Vilnius numatomos 4–5 m aukščio apsauginės tvoros šikšnosparniams, kur jų gausu. Svarbi šikšnosparnių radavietė ir žiemavietė – Panerių geležinkelio tunelis. Kad būtų išvengta šių gyvūnų trikdymo, numatoma statybos darbus atlikti šiltuoju metų laiku.

Saugiam miegapelių ir voverių migracijos užtikrinimui, Būdos miške planuojama įrengti inovatyvias perėjas tarp medžių viršūnių – 20–30 cm plieninių trosų taką su platforma. Apsaugai nuo plėšrūnų atakų būtų taikoma plona virvė arba statomas stogas virš praėjimo.

Tais atvejais, kai nėra galimybės išvengti tam tikrų gyvūnų buveinių sunaikinimo, siekiant išsaugoti individus, numatomas jų perkėlimas į kitas buveines, pavyzdžiui, varliagyviams neršti suformuojamos kūdros su seklia pakrante. 

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.