Prie Prezidentūros – aistros dėl „Rail Baltica“: nereikia tų pinigų, čia yra širdis

„Rail Baltica“ projektas neišvengiamai artėja link Panevėžio ir tai labai nepatinka daliai vietos gyventojų. Dvidešimt, trisdešimt ar net keturiasdešimt metų žmonės kūrė namus, augino vaikus ir sodino sodus ir sužinota, kad per kai kuriuos iš namų eis tarptautinė geležinkelio vėžė. Apie tai reporterei piktinosi Bernatonių kaimo gyventoja Elvyra.

– Kodėl atvykote net 130 kilometrų, iš Panevėžio į Vilnių?

– Norime, kad mus išgirstų valdžios atstovai, aukščiausias valdžios atstovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Per jūsų kaimą planuojama tiesti „Rail Baltica“ jungtį. Kiek metų ten gyvenate?

– Nuo pat gimimo, virš 70 metų. Toje pačioje senelio žemėje gyvena daugiau pusbrolių, pusseserių.

– Esate prisirišusi prie tos vietos?

– Taip, sakoma, kad istorija kartojasi. Senelis kai turėjo tas žemes, irgi darė geležinkelį, lyg 1938 metais. Paėmė dalį žemės geležinkelio statybai. Dabar tas geležinkelis jau apmiręs, stočių pristatyta, niekas nebereikalinga. Gal po kažkiek metų dabar vėl tas pats nutiks.

– Už kokius pinigus sutiktumėte iškeisti savo sklypą ir namą?

– Man nereikia tų pinigų, čia yra širdis, senelio prisiminimas.

– Projektas vėluoja. Ar žinote, kada traukiniai jau riedės per jūsų žemę?

– Dabar niekas neaišku. Absoliučiai niekas neinformavo, niekas asmeniškai nesakė, kad paimama žemė, kiek jos paimama. Tik bendri planai ir informacija plakatuose. Nei paštu neinformavo – nei žemėtvarka, absoliučiai niekas.

Su piketuotojais Prezidentūros atstovas neatvyko pasikalbėti, tačiau renginyje dalyvavo „Rail Baltica“ atstovas, kitų Lietuvos geležinkelių atstovai, kurie nemažą laiko dalį ginčijosi su vietos gyventojais. Ginčai kilo dėl projekto kainos, gyvenamųjų namų, kuriuos reikės griauti. Savivaldybė davė leidimą 50-čiai protestuotojų, tačiau prie Prezidentūros susirinko gerokai mažiau, daugiausiai gyventojai iš Bernatonių kaimo.