Ikiteisminį tyrimą organizavęs Kauno apygardos prokuroras Ovidijus Vasiliauskas surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė Kauno apylinkės teismui.

Tyrimo duomenimis, įmonės direktorius, galimai siekęs išvengti pelno mokesčio sumokėjimo, dirbtinai kėlė įmonės sąnaudas.

Kaltinamasis, įtariama, sukūrė fiktyvių sandorių grandinę su veiklos nevykdančiomis įmonėmis iš Slovakijos, Lenkijos, Ispanijos bei Portugalijos ir iš jų gavo suklastotas sąskaitas faktūras už neva įsigytus automobilių katalizatorius.

Šiose sąskaitose nurodyta, kad Kauno įmonė tariamai įsigijo katalizatorių už 22,6 mln. eurų, nors, bylos duomenimis, tokie sandoriai nevyko ir prekių Kauno įmonė neįsigijo.

Šias galimai suklastotas sąskaitas faktūras įmonės direktorius perdavė apskaitą tvarkiusiai buhalterei, kuri apie galimą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, ji sąskaitas įtraukė į Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiamas deklaracijas, taip sumažindama mokėtiną pelno mokestį.

Už labai didelės turtinės prievolės panaikinimą ar išvengimą numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas kalėjimu iki ketverių metų.