„Foxpay“ vadovas S. Galatiltis: Lietuvos banko sprendimas nebuvo netikėtas

Jis apgailestauja, kad sprendimas turės įtakos sveikatos priežiūros ir kitoms įstaigoms, kuriose veikia „Foxpay“ įrengti savitarnos mokėjimo terminalai, leidžiantys už paslaugas atsiskaityti grynaisiais arba kortele. 

Nuo šių metų vasario 26-osios „Foxpay“ vadovaujantis ir nedaug įmonės akcijų turintis S. Galatiltis penktadienį atsakė į BNS klausimus.  

– Ar skųsite LB sprendimą dėl „Foxpay“ licencijos panaikinimo?

– Duosime teisininkams įvertinti ir pasitarę spręsime dėl tolimesnių veiksmų.

– Tai nebuvo netikėtas sprendimas?

– Turint omenyje visą tą situaciją, man atrodo, čia buvo vienas iš tokių realių sprendimų, ko galima buvo tikėtis iš Lietuvos banko.

– Buvote pasiruošę?

– Tokiems dalykams niekas nebūna pasiruošęs. Tiesiog gali apie tai galvoti – galvoti apie kitus žingsnius arba ką reikia padaryti, kad užtikrintum greičiau sklandų susitvarkymą su esamais klientais ir užtikrinti jų interesų apgynimą.

– Kiek dar turite klientų? 

– Lietuvoje tikrai turime nemažai klientų. Didžioji dalis yra susijusi su sveikatos apsauga.

– Sutarčių turite nemažai galiojančių?

– Taip.

– Kaip įsivaizduojate, kaip bus? Reikės nutraukti visas sutartis?

– Jeigu įmonė nebegali vykdyti veiklos, tai akivaizdu, kad turi būti tam tikri sprendimai priimti, kurie nebeleis mums teikti šitos paslaugos. Labai gaila, kad šitas sprendimas turės įtaką vienai gerai paslaugai, kuri buvo ir patraukli, ir gana populiari. Kalbu apie „Foxbox“ terminalus.

– Didžioji dalis užsakymų buvo iš čia?

– Pastaruoju metu tai buvo pagrindinės pajamos. Taip. Tie apribojimai, kurie buvo pritaikyti anksčiau, tai jie, akivaizdu, kad buvo išjungę dalį paslaugų. Pagrindinės dabar teikiamos paslaugos, pajamos yra būtent iš „Fox“ terminalų, kurie įrengti poliklinikose – per juos susimokėti galima už paslaugas.  

Pavyzdžiui, Migracijos tarnyba pranešė, kad dabar irgi atsisakė „Foxbox“ terminalų. Kai kur nebegalės daug žmonių grynaisiais atsiskaityti, turės galvą laužyt. Sakė, kad paveiks turbūt 40 proc. Lietuvos gyventojų, kurie eis į Migracijos tarnybą ir norės atsiskaityti grynaisiais.

Čia daug bus nepatogumų, aišku, labai gaila, nes buvo nemažai darbų padaryta, kurie bent jau būtų suteikę galimybę tęsti tą paslaugą ir galėjo galbūt kitokius sprendimus priimti, bet suprantame ir reguliuotoją, kuris tokioje politizuotoje aplinkoje dirbo savo darbą ir atliko jį, mano supratimu, gana nelengvą.

– Ar didžioji dalis šitų „Foxbox'ų“ yra sveikatos įstaigose, ar ne tik? 

– Taip, ir policijoje turime, ir bažnyčioje turime vienoj. Didžioji dalis, sakyčiau, daugiau negu pusė, yra sveikatos apsauga. Gal netgi du trečdaliai, jau arčiau tikslių skaičių. 

– Ar juos greitai pakeisti nebus paprasta?

– Nėra Lietuvoje, nėra variantų. Mes vieninteliai, kurie teikiame šią paslaugą, gana unikali ji Lietuvoje buvo. 

– Gal galima ją kažkam perduot, parduot ar dar kažkaip?

– Čia jau yra verslo sprendimai, kurių reikės imtis panaikinus licenciją. Tada nusiima tam tikri apribojimai, kuriuos galėtų priiminėti. Nes dabar kokia pas mus buvo dilema – akcininkai negalėjo priimti sprendimų, valdybos nebuvo, o direktorius neturi įgaliojimų sprendimų priimti. Tai tam tikra prasme dabar galbūt atsilaisvins galimybės daryti, priiminėti sprendimus.

Čia bus verslo sprendimas turbūt, ar galima kažkaip tą verslo šaką iškelt, kažkam perleisti, parduoti. Čia turbūt kiti žingsniai, apie kuriuos dabar būtų dar anksti kalbėti, bet manau, kad prasminga paslauga ir ji tikrai galėtų rasti dar kartą Lietuvoje ir būtų teikiamos tos paslaugos.

– Kokie nuostoliai, ar preliminariai skaičiavot, būtų dėl atimtos licencijos ir nutrauktos veiklos?

– Negaliu atskleisti šitų skaičių.

– Bet jūs turit juos?

– Natūralu, kad turim, taip. 

– Reikalausit per teismus tuos nuostolius kompensuoti?

– Tarsimės su teisininkais ir kiti žingsniai, kaip ir minėjau, bus turbūt po pokalbių su teisininkais ir savo interesus galimai akcininkai ar akcininkė bandys kažkokiu būdu ginti.