Akademijos pranešime žiniasklaidai pažymima, kad P. Agostini, F. Krauszas ir A. L'Huillier apdovanoti už „eksperimentus, kurie suteikė žmonijai naujų priemonių, padedančių tyrinėti elektronų pasaulį atomų ir molekulių viduje“.

Jame teigiama, kad atosekundė yra tokia trumpa, jog viena sekundė jų turi tiek, kiek sekundžių būta nuo visatos atsiradimo.

„[Jie] pademonstravo būdą, kaip sukurti itin trumpus šviesos impulsus, kuriuos galima naudoti greitiems procesams, kurių metu elektronai juda arba keičia energiją, matuoti“, – priduriama pranešime.

Laureatų indėlis leido ištirti procesus, kurie vyksta taip greitai, kad anksčiau jų buvo neįmanoma stebėti.

Dabar galime atverti duris į elektronų pasaulį. 

„Dabar galime atverti duris į elektronų pasaulį. Atosekundžių fizika suteikia mums galimybę suprasti mechanizmus, kuriuos valdo elektronai. Kitas žingsnis bus jų panaudojimas“, – sakė Nobelio fizikos komiteto pirmininkė Eva Olsson (Eva Olson).

„Pritaikymas galimas įvairiose srityse. Pavyzdžiui, elektronikoje svarbu suprasti ir kontroliuoti, kaip elektronai elgiasi medžiagoje. Atosekundinius impulsus taip pat galima naudoti įvairioms molekulėms identifikuoti, pavyzdžiui, medicininėje diagnostikoje“, – sakoma pranešime žiniasklaidai apie šių metų premijos laureatus.

Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.

P. Agostini yra Ohajo valstijos universiteto profesorius, o F. Krauszas – Maxo Plancko (Makso Planko) instituto Vokietijoje direktorius. A. L'Huillier, vos penktoji moteris, nuo 1901 metų laimėjusi Nobelio fizikos premiją, yra Lundo universiteto Švedijoje profesorė.

Žurnalistams ji pasakojo, kad kai sulaukė skambučio iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, buvo įpusėjusi paskaitą. Laureatė juokavo, kad buvo sunku baigti dėstyti.

„Tai pats prestižiškiausias apdovanojimas ir labai džiaugiuosi, kad jį gavau. Tai neįtikėtina, – sakė ji spaudos konferencijoje. – Esu labai sujaudinta (...) kaip žinote, nėra daug moterų, gavusių šį prizą, todėl tai labai ypatinga.“

Praeitais metais Nobelio fizikos premija paskirta Alainui Aspectui (Alenui Aspektui), Johnui F. Clauseriui (Džonui F. Klozeriui) ir Antonui Zeilingeriui (Antonui Ceilingeriui) „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“.

Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui (Driu Veismanui) už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.

Trečiadienį bus paskelbtas Nobelio chemijos premijos laureatas ar laureatai, o daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.