Salų valstybės prašo Tarptautinio jūrų teisės tribunolo (TJTT) nustatyti, ar vandenynų sugeriamos anglies dioksido emisijos gali būti laikomos tarša, o jei taip, kokios yra šalių prievolės, kad tam būtų užkirstas kelias.

„Tai pirmas skyrius kovoje už tai, kad būtų pakeistas tarptautinės bendruomenės elgesys patikslinant valstybių pareigą saugoti jūrų aplinką“, – teigė Antigvos ir Barbudos ministras pirmininkas Gastonas Browne'as (Gastonas Braunas).

„Atėjo laikas kalbėti apie teisiškai privalomus įsipareigojimus, o ne apie tuščius pažadus, kurie lieka neįvykdyti“, – sakė jis Hamburge įsikūrusiam teismui.

Saloms atstovaujanti teisės specialistė Catherine Amirfar (Ketrin Amirfar) nurodė, kad siekiama priversti šalis įgyvendinti esmines kovos su klimato kaita priemones.

„Esame čia tam, kad aptartume, kokių būtinų, konkrečių ir specifinių veiksmų jos privalo imtis įstatyminiu, o ne politinės veiksmų laisvės požiūriu. Tai yra svarbiausia ir (...) didelė atsakymo dalis“, – sakė ji žurnalistams.

Vandenynų ekosistemose susidaro pusė žmonėms reikalingo deguonies. Jos taip pat riboja pasaulinį atšilimą, nes sugeria didelę dalį žmogaus veiklos išskiriamo anglies dioksido.

Tačiau didėjantis išmetamų teršalų kiekis gali atšildyti ir parūgštinti jūros vandenis ir pakenkti jūrų gyvūnijai.

Bylos epicentre – Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, kuri įpareigoja šalis užkirsti kelią vandenynų taršai. Šioje tarptautinėje sutartyje tarša apibrėžiama kaip žmogaus veiklos nulemiamas medžiagų ar energijos patekimas į jūros aplinką, taip kenkiant jūrų augalijai ir gyvūnijai.

Tačiau joje anglies dioksido emisijos nėra nurodytos kaip konkretus teršalas, o ieškovai teigia, kad šios emisijos turėtų gauti tokią kategoriją.