Iš Vilniaus grįžęs britų gynybos sekretorius B. Wallace'as pranešė, kad trauksis iš pareigų, greičiausiai rugsėjį. Vienas aktyviausių Ukrainos rėmėjų pasidalijo mintimis, kad po kelerių metų Vakarai su Rusija bus įsitraukę į aktyvesnį konfliktą nei dabar.

„Dešimtmečio pabaigoje pasaulis taps daug nesaugesnis. Manau, kad atsidursime konflikte. Nesvarbu, ar tai bus šaltasis, ar karštasis konfliktas, bet, manau, kad būsime sudėtingoje padėtyje. Vladimiras Putinas (Rusijos prezidentas, aut.past.) vis dar turi oro pajėgas, laivyną. V. Putinas dar nebaigė su mumis“, – teigė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše.

Prieš kelis mėnesius aukščiausi amerikiečių ir NATO generolai sakė: Rusijos aviacija ir laivynas Ukrainoje smarkiai nenukentėjo.

„Rusų kariuomenės praradimai labai nelygūs. Daugiausiai nukentėjo sausumos pajėgos. Oro, jūrų pajėgose praradimai daug mažiau pastebimi“, – kalbėjo NATO pajėgų Europoje vadas Christopheris G. Cavolis.

Vilniuje NATO patvirtino naujus regioninius planus. Pagal juos, viso Aljanso pajėgos bus ruošiamos stoti į gynybines pozicijas, agresijai dar net neprasidėjus, pasirodžius signalams, kad agresija planuojama. Bet ir Vilniuje kalbėta – pasiruošti naujiems planams reikės daug metų.

„Reikia pirmiausia atstatyti visus gamybinius pajėgumus. Tai yra, vėl atstatyti gamyklas, vėl užsiauginti specialistus, kurie tuo užsiima, atkurti mokslinę bazę. Taip, tai užtruks“, – komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mariuszas Antonowiczius.

Dešimtmečio pabaigoje pasaulis taps daug nesaugesnis. Manau, kad atsidursime konflikte. Nesvarbu, ar tai bus šaltasis, ar karštasis konfliktas, bet, manau, kad būsime sudėtingoje padėtyje. Vladimiras Putinas vis dar turi oro pajėgas, laivyną. V. Putinas dar nebaigė su mumis.

Britų spauda šiomis dienomis pranešė ir apie planus mažinti kariuomenę iki mažiausio dydžio nuo Napoleono karo laikų. Dabar britų pajėgose tarnauja 75 tūkst. karių. Svarstoma mažinti iki 73 tūkst. Bet britai akcentuoja ne tarnaujančių karių skaičių, o siekį, kad jų pajėgos būtų kuo mobilesnės. Ketinama plėsti rezervą, kad prireikus, būtų kuo daugiau karių. Daugiau išteklių skirti technologijoms – pirmiausia dronams.

Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Alvydas Medalinskas sako, kol NATO reikšmingai sustiprins pajėgas, esminis saugumo nuo Rusijos garantas bus Ukraina.

„Yra Ukrainos užtvanka, stovinti, dar sulaikanti Rusiją. O NATO savo užtvankos priešakinės tai nepastatė. O ta užtvanka reikalinga mums, tai yra, Lietuvai, Latvijai, Estijai. Tai yra ta vadinama priešakinė gynyba“, – teigė A. Medalinskas.

NATO ir dar atskirai didžiojo septyneto šalys Vilniuje pakartojo, kad Ukrainą rems tiek, kiek reikės.

„Šia prasme rezultatas iš tikrųjų buvo pasiektas. Ukrainos buvimas stipria karine valstybe mums yra ne mažesnė saugumo garantija negu NATO narystė“, – kalbėjo politologas.

Kad NATO nesuteikė aiškaus kelio Ukrainai į Aljansą, anot  A. Medalinsko, gali būti signalas, kad Rusijos žodis dar daro nemažą įtaką.

„Yra palikta pauzė pažiūrėti, kaip vyks karo veiksmai. Ir klausimas bus, ar spausti Ukrainą sėsti prie derybų stalo, o tada jau derėtis su Rusija dėl įvairių sąlygų ne tik Ukrainai, bet ir Vakarams“,  – sakė A. Medalinskas.

Pernai, prieš įsiverždamas į Ukrainą, V. Putinas išsiuntinėjo ultimatumą ir Vakarams, kad NATO patrauktų pajėgas iš Rytų Europos. Vakarai tuomet išmetė Rusijos reikalavimus į šiukšlių dėžę. Dabar pakartoti tą patį ultimatumą rusams būtų sudėtinga. NATO ne tik sustiprino pajėgas Rytų Europoje, bet ir išsiplėtė – įstojo Suomija, laukiama Švedijos. Rusijos pajėgos plečiasi Baltarusijoje, bet smarkiai apribotos rusų galimybės veikti iš Baltijos jūros ar net jų pačių žemės Karaliaučiaus.