Organizatoriai ketvirtadienį pristatydami kampaniją Vilniuje, Upės gatvėje esančio dviračių tako atkarpoje prie Baltojo tilto, atidengė „Spustelk atsargumą“ piešinį.

Tikimasi, kad ši kampanija padės sumažinti su kelionėmis paspirtukais susijusių traumų skaičių.

„Labai tikimės, kad šitas sezonas bus pats saugiausias iš visų buvusių. Toks yra komunikacijos kampanijos tikslas. Piešiniu, vizualizacijomis norima atkreipti dėmesį paspirtukų vairuotojų. Nupiešta ausis, kad mes girdėtume, kas vyksta aplinkui, akis, kad matytume ne tik save, bet ir kitus, bei širdis, kad skatintume empatiją vieni kitiems“, – apie kampanijos piešinį kalbėjo LTSA vadovas Genius Lukošius.

Jie teigė, jog komunikacijos akcija vyks iki rudens, jos metu bus kuriamas ir visuomenei pristatytas paspirtukininkų testas, organizuojamas eksperimentas, kurio metu bus aiškinamasi, ar šių priemonių vairuotojai laikosi taisyklių.

Akcijai taip pat bus pasitelkiami nuomonės formuotojai, bendradarbiaujama su nuomos paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Kampanijos pabaigoje bus apdovanoti kelių eismo taisyklių besilaikantys paspritukininkai.

Projektas kainuos 107 tūkst. eurų.

Daugėja sužalotų nepilnamečių

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų Priimamojo skyriaus vadovas Dalius Matkevičius, kalbėdamas apie pastebimas paspirtukinikų traumas, nurodė, kad susižeidusių pacientų amžiaus vidurkis siekia 34 metus, tačiau pastebimas augantis traumuotų nepilnamečių skaičius.

„Su sunkiomis traumom tai yra apie 60–70, bet bendras skaičius visų traumų, jis buvo padidėjęs nuo 300 iki 400, kai prieš tai turėjome apie 200“, – kalbėdamas apie praėjusių metų Vilniaus regiono statistiką pažymėjo jis.

„Nepilnamečių, vaikų padidėjimas – ta tendencija yra matoma“, – teigė gydytojas.

G. Skaraitienės / BNS nuotr.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys pažymėjo, kad 2022-aisiais įvykiuose, susijusiuose su paspirtukais, buvo sužaloti 223 žmonės. Anot jo, šių metų kovo pabaigoje fiksuota 20 tokių atvejų.

„Šiuo metu stabili išlieka tendencija, tačiau sutikite, kad tas laikotarpis, kurio metu paspirtukai dalyvauja eisme, yra pakankamai trumpas, todėl lyginti yra sudėtinga. Tikimės, kad sąmoningumas paspirtukų vairuotojų keisis“, – kalbėjo pareigūnas.

Didelė dalis pacientų, kurie yra atvežami greitosios medicinos pagalbos automobiliais, jie būna apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių medžiagų.

Anot jo, praėjusiais metais 5 tūkst. dviratininkų bei paspirtukininkų sulaukė nuobaudų už vairavimą išgėrus.

„Pagrindinis dalykas ir neramumas yra tai, kad daug traumų įvyksta nakties metu. Didelė dalis pacientų, kurie yra atvežami greitosios medicinos pagalbos automobiliais, jie būna apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių medžiagų“, – sakė D. Matkevičius.

Balandį Paryžiui apsisprendus mieste apriboti paspirtukų nuomos paslaugą, Lietuvos sostinės vicemeras Tomas Gulbinas žurnalistams teigė, kad panašių veiksmų imtis Vilniuje nėra planuojama.

Paspirtukus naudoja pramogai

LTSA teigimu, nekultūringą elektrinių paspirtukų vairuotojų elgesį lemia tai, kad ne visi šių priemonių vairuotojai save laiko eismo dalyviais.

Institucijos užsakytos apklausos duomenimis, pusė respondentų teigė bent kartą per savaitę važiuojantys elektriniu paspirtuku, o 17 proc. respondentų teigė labai dažnai arba dažnai atsiduriantys potencialiai pavojingoje situacijoje.

Dažniausiai apsaugos priemonių paspirtukininkai nurodė nenaudojantys, nes jų neturi, o keliones planuoja spontaniškai.

Ketvirtadalis respondentų nemato reikalo dėvėti šalmą ar liemenę, penktadalis sako, kad nepatogu – taip mano miestų gyventojai, respondentai, važinėjantys dažniau nei kartą per mėnesį ir naudojantys paspirtukus kaip transporto priemonę.

Taip pat pastebėta, kad daugiau nei pusė respondentų paspirtukais naudojasi ne kaip transporto priemone, skirta nuvykti iš vieno taško į kitą, bet pramogai.

Tyrimą LTSA užsakymu 2021-aisiais atlikto „Spinter tyrimai“, jo metu buvo apklausti 507 šalies gyventojai nuo 18 iki 63 metų amžiaus, važinėjantys elektriniais paspirtukais.