„Pagaliau Lietuvoje turėsime teisinę priemonę įvertinti mūsų santykį su totalitariniais režimais, ir tą padaryti civilizuotai, dirbant ekspertų komisijai, įtraukiant visuomenę į diskusijas kiek reikia to ir vis dėlto išvalant viešąsias erdves nuo likusių propagandos ženklų, kurie buvo dedikuoti kolaborantams“, – BNS sakė viena iš įstatymo iniciatorių, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Už vadinamąjį desovietizacijos įstatymą antradienį balsavo 103 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė šeši parlamentarai. Jį dar turės pasirašyti prezidentas.

Šis draudimas bus taikomas bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant asmenis, simbolius, informaciją, propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Įstatymas sudarys teisinį pagrindą pašalinti iš viešųjų erdvių Lietuvoje totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Uždrausta įamžinti asmenis, kurie veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms.

Taip pat iš viešųjų objektų turės būti pašaltini organizacijų pavadinimai, įvykiai ar datos, simbolizuojantys totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.

Viešuose objektuose negalės būti ir žymenų apie tokių režimų vykdytą ar vykdomą karinę agresiją prieš kitą valstybę, Lietuvos 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinę okupaciją bei 1939–1944 metų nacistinę okupaciją, šių okupacijų įtvirtinimą ir represijas.

Minėti draudimai negalios muziejams, archyvams, bibliotekoms rengiant parodas, informuojant visuomenę apie totalitarinius ir autoritarinius režimus, jų pasekmes, naudojant tokius objektus, informaciją švietimo, mokslo, profesionalaus meno, kolekcionavimo tikslais.

Pasak P. Kuzmickienės, viešųjų erdvių išvalymas nuo tokių ženklų galėtų užtrukti maždaug nuo metų iki dviejų.

Tikimės, kad po pusantrų–dvejų metų turėsime jau kitokį vaizdą.

„Įstatyme yra nurodyti tam tikri terminai, kurie įpareigoja neužtrukti procesams. Noras yra, kad įsigaliojus įstatymui, metai–pusantrų būtų tas laiko periodas, kurio užtektų ir įsivertinti, kiek ko yra gatvėse ir viešosiose erdvėse, ir priimti reikiamus sprendimus – nuimti ar nenuimti. Tikimės, kad po pusantrų–dvejų metų turėsime jau kitokį vaizdą“, – teigė ji.

Viešuosius objektus pripažinti propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas galės Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras arba savivaldybių institucijos. Prieš tai savo vertinimą turės pateikti speciali tarpinstitucinė komisija.

Genocido centro generalinis direktorius, gavęs šios komisijos išvadą, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas privalės priimti sprendimą arba pašalinti viešąjį objektą, arba palikti.

Sprendimas pašalinti tokį objektą turės būti įvykdytas ne vėliau kaip per tris mėnesius.

Pagal įstatymą, nusprendus, kad viešojo objekto nereikia pašalinti, jis galės būti naudojamas su sąlyga, jog šalia bus pateikiama objektyvi informacija apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų padarinius.

Planuojama, kad įstatymas įsigalios nuo kitų metų gegužės 1 dienos.

P. Kuzmickienė BNS pabrėžė, jog šiuo metu labai svarbu suprasti, kas yra totalitariniai režimai ir juos atpažinti.

„Įstatymas kalba ne tik apie ženklų nuėmimą ar gatvių pavadinimų keitimą, jeigu to reikia, jeigu komisija taip nuspręstų, bet labai svarbu, kad įstatymas taip pat įpareigoja ir pasakoti, kalbėti, kam tie ženklai buvo dedikuoti. Kad vis dėlto geriau suprastume savo santykį su totalitariniais režimais, perprastume jų veikimą, suprastume, kas buvo kolaborantas, kuo jis užsiėmė. Tai naudinga, matyt, ir vertinant, kokie dalykai vyksta Ukrainoje“, – tvirtino parlamentarė.

Dabar Lietuvoje numatyta tik administracinė atsakomybė už tam tikrų totalitarinių ir autoritarinių režimų simbolių demonstravimą, platinimą, propagavimą.

Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje daugelis savivaldybių savo iniciatyva ėmė demontuoti sovietinių karių skulptūras, monumentus, kitus simbolius.