- Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas svarstys Tautinių mažumų įstatymą, kuriuo siekiama įtvirtinti ir pagerinti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų teises.
Teisingumo ministerijos projekte, kurį pakoregavo Seimo Žmogaus teisių komitetas, apibrėžiama, kas yra tautinė mažuma, nustatomi jų švietimo, kultūros ir informacijos sklaidos teisiniai pagrindai, sąlygos ir tvarkos.
Projekte tautinei mažumai priklausantis žmogus apibrėžiamas kaip Lietuvos teritorijoje gyvenantis pilietis, kuriam būdinga kitokia nei tautinei daugumai tautinė tapatybė ir kuris siekia ją išsaugoti.
Tautinę tapatybę įstatymu siūloma apibrėžti kaip asmens laisvai pasirenkamą tapatinimąsi su vieno iš savo tėvų ar senelių tautybe, grindžiamą jai būdingų savybių – kultūros, kalbos, tradicijų, papročių – visuma arba bent viena iš šių savybių.
Įstatymu būtų garantuojama, kad niekas negalėtų būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai atskleisti tautinės tapatybės ar atsisakyti priklausomybės tautinei mažumai.
Kiekvienam tautinės mažumos atstovui būtų užtikrinama teisė laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą.
Įstatyme taip pat numatyta teisė tautinės mažumos atstovui mokytis savo kalba.
Numatyta, kad valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti tautinės mažumos gimtosios kalbos pedagogus, įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių mokyti tautinių mažumų gimtosioms kalboms, tautinių mažumų atstovai turi teisę steigti nevalstybines švietimo įstaigas.
Nurodoma, kad tautinei mažumai priklausantys asmenys turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą, jungtis į organizacijas ir partijas, turėti savo žiniasklaidos priemonių, skleisti jose informaciją savo kalba.
Projekte numatyta, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus užtikrina Tautinių bendrijų taryba, kuri teikia siūlymus valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms.
Tarybą sudarytų tautines mažumas vienijančių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, veikiančių tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atstovai.
Jos atstovais galėtų būti tik tie žmonės, kurių veikla individualiai arba kartu su kitais asmenimis neprieštarauja Lietuvos įstatymams, suverenitetui, teritoriniam vientisumui bei nacionaliniam saugumui.
Projekte taip pat apibrėžtos istorinės tautinės mažumos, kurios yra nykstančios ir neturi savo istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu. Įstatyme numatyta, kad jos turi teisę išlikti ir išsaugoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą, o valstybės ir savivaldybių institucijos rūpinasi jų kultūros, tradicijų, papročių ir kalbos išsaugojimu.
Numatyta, kad siekdama užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, Lietuva bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir užsienio valstybėmis, išskyrus tas, kurios pripažintos teroristinėmis ar remiančiomis terorizmą.
Seimas Tautinių mažumų įstatymą ėmėsi svarstyti birželio viduryje, jį kritikuoja dalis opozicijos, tarp jų – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Rita Tamašūnienė birželį taip pat teikė prieš dešimtmetį su kolegomis registruotą Tautinių mažumų įstatymo projektą, tačiau parlamentas jį atmetė be grąžinimo tobulinti.
R. Tamašunienė tuomet teigė, kad Teisingumo ministerijos projektas „nieko nesukuria, o tik apibendrina tai, kas yra, įneša daugiau netikrumo“, todėl parlamentarė jį vadino niekiniu.
Vasaros pabaigoje įstatymui iš esmės pritarė Tautinių bendrijų taryba, įstatymą svarsčiusi Žmogaus teisių komiteto prašymu. Taryba prašė įstatymų leidėjų atsižvelgti į mažumų išsakytas pastabas, susijusias su kalbos vartojimu, ugdymu tautinės mažumos kalba, istorinėmis tautinėmis mažumomis.
Taryba taip pat perdavė bendruomenių prašymą išbraukti įstatymo punktus, jų teigimu, suponuojančius abejones dėl tautinių mažumų lojalumo valstybės suverenitetui, teritoriniam vientisumui ar nacionaliniam saugumui. Anot bendruomenių, šios nuostatos perteklinės, nes jau yra kituose teisės aktuose.
Tautinių mažumų įstatymo Lietuvoje nėra nuo 2010 metų, kai baigė galioti tuometinė redakcija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas žada turėti nuolatinį atstovą Ukrainoje: idėją dėl Vokietijos palaikė, tačiau nutarė atidėti1
Parlamento valdyba nutarė įsteigti nuolatinių Seimo atstovų Ukrainoje ir Vokietijoje pareigybes. ...
-
Naujame Seime dirbs 39 moterys8
Lapkričio viduryje kadenciją pradėsiančiame Seime, kurį sudaro 141 tautos atstovas, dirbs 39 moterys. Naujame parlamente jos sudarys 27 proc. visų Seimo narių. ...
-
Paštu atkeliavę balsai rezultato nepakeitė, užsienio lietuviai išrinko D. Asanavičiūtę13
Į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sistemą suvedus visus paštu gautus balsus, Seimo rinkimų rezultatai nepakito – Pasaulio lietuvių apygardoje mandatą iškovojo konservatorė Dalia Asanavičiūtė. ...
-
Baigus skaičiuoti užsienio lietuvių balsus, paaiškės A. Armonaitės likimas14
Į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sistemą suvedus visus paštu gautus užsienio lietuvių balsus, šeštadienį paaiškės Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės likimas. ...
-
Netektis: mirė politikas A. Matulevičius32
Eidamas 77-uosius metus mirė buvęs Seimo narys, ekonomistas Algimantas Matulevičius. ...
-
I. Šimonytė nenusprendė, ar sieks TS-LKD pirmininkės posto: noriu pamatyti, kiek skyrių mane kels14
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia dėl siekio pirmininkauti konservatorių partijai apsispręs po to, kai skyriai iškels savo siūlomas kandidatūras. ...
-
G. Paluckas: kitą savaitę bus aiškus ministerijų pasidalinimas tarp valdančiųjų partijų14
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į premjero postą Gintautas Paluckas sako, kad kitą savaitę bus aišku, kaip būsimosios koalicijos partnerės pasidalina ministrų portfelius. ...
-
I. Šimonytė sukritikavo G. Palucko kandidatūrą: teistas78
Premjerė Ingrida Šimonytė atkreipia dėmesį, kad Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) į ministro pirmininko pareigas siūlomas Gintautas Paluckas turi per mažą darbo patirtį vykdomojoje valdžioje. Politikė pripa...
-
VRK atmetė prašymą perskaičiuoti balsus Karšuvos apygardoje1
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį atmetė prašymą Karšuvos rinkimų apygardoje perskaičiuoti balsus. ...
-
G. Paluckas kitiems metams žada bent 100 mln. papildomų eurų keliams, bet NPD nedidins10
Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad priimant kitų metų valstybės biudžetą jo vadovaujama Vyriausybė pasiūlytų skirti mažiausiai 100 mln. eurų didesnį finansavimą keliams, negu kad siūlo...