„Mes matome per pastaruosius kelis mėnesius Rusijos veiksmus, kurie stiprina Rusijos pajėgas mūsų kaimynystėje, tiesą sakant, už mūsų sienos ir čia galima tik konstatuoti, kad mūsų reakcija į tokį saugumo situacijos kitimą turi būti irgi gana greita“, – antradienį LRT „Ryto garsuose“ kalbėjo A. Anušauskas, kartu pabrėždamas, kad vis tik Rusijos agresija šiuo metu nėra nukreipta prieš Lietuvą.

„Kariuomenės parengtis yra pasikeitusi ir, be abejo, mes reaguojame į tą situaciją, bet pabrėžiu, kad nenukryptume nuo pagrindinės temos, grėsmės yra vis dėlto yra Pietuose. Tai yra prieš Ukrainą, o ne prieš Lietuvą. Bendra saugumo situacija taip, pablogėjusi, mes turime ruoštis patiems įvairiausiems scenarijams, bet visa agresoriaus jėga yra nukreipta būtent prieš Ukrainą“, – teigė A. Anušauskas.

Sankcijų turėtų sulaukti pati Rusija

A. Anušauskas teigia, kad sankcijų turėtų sulaukti ne Luhansko ir Donecko „respublikos“, o pati Rusija, pripažinusi jų nepriklausomybę ir priėmusi sprendimą įvesti į šias teritorijas savo kariuomenę.

„Reakcija turi būti ne Luhansko ir Donecko „respublikų“ sankcionavimas, o Rusijos sankcionavimas. Šioje vietoje, jeigu mes išlaikome ir toliau lygiai tuos pačius ekonominius, finansinius ir kitus ryšius su Rusija, kuri visą šitą košę užvirė, kuri vykdo agresyvią užsienio politiką, grobia kaimyninių šalių teritorijas, tai rezultatai bus tokie pat, kaip ir po Krymo užėmimo ir aneksijos“, – LRT radijui teigė A. Anušauskas.

Reakcija turi būti ne Luhansko ir Donecko „respublikų“ sankcionavimas, o Rusijos sankcionavimas.

„Tai dabar antras etapas – Luhansko ir Donecko sričių užėmimas, ir galiausiai – vis tiek aneksija. Tai aš manau, kad sankcijos turi būti taikomos būtent Rusijai, o ne lokaliniams kažkokiems regionams“, – pažymėjo jis.

Paklaustas, ar Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsitraukimas šioje situacijoje vis dar yra įmanomas, ministras akcentavo, kad toks scenarijus vis dar galėtų būti įgyvendintas.

„Be abejo, kad galėtų (atsitraukti – ELTA). Tai, ką jis norėjo ir galėjo dabartinėmis sąlygomis pasiekti, tiesą sakant, dar tiesiogiai ir nenaudodamas karinės jėgos, tik netiesiogiai, per savo statytinius Rytų Ukrainoje, tai jis, tiesą sakant, tai ir pasiekė. Ir dar plius, kaip priedas yra Baltarusijos karinis užėmimas arba karinis užvaldymas“, – sakė A. Anušauskas

ELTA primena, kad didžiulę įtampą regione kelia milžiniškos Kremliaus sutelktos karinės pajėgos prie Ukrainos. Vakarai baiminasi didelio masto karinio konflikto Europoje.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė sprendimą nepriklausomomis pripažinti Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamas Donecko ir Luhansko sričių teritorijas.

Taip pat prezidentas V. Putinas pirmadienį įvedė Rusijos karius į du Maskvos remiamų sukilėlių valdomus Ukrainos regionus [7], sukeldamas piktą reakciją Vakaruose. JAV JT Saugumo Taryboje pasmerkė šį žingsnį kaip „pretekstą karui“.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį paskelbė sankcijas Luhansko ir Donecko regionams. Jos draudžia JAV piliečiams naujas investicijas, prekybą ir finansavimą šiuose regionuose.

Dramatiškai paaštrėjus padėčiai Ukrainos konflikte, JAV vyriausybė antradienį ketina paskelbti ir apie naujas priemones prieš Rusiją.