Pats ministras viešai šių įmonių pavadinimų nemini, o dviejų viešojoje erdvėje įvardijamų, kaip realiausias galimybes turinčių kompanijų vadovai tvirtina, kad jie perimti „Belaruskalij“ produkcijos gabenimo šiuo metu negalėtų.

Privačios geležinkelio krovinių vežimo įmonės „LGC Cargo“ direktorius Sergejus Gračiovas, paklaustas, ar yra tikimybė, kad jo įmonė perimtų baltarusiškų trąšų tranzitą, tvirtino, jog tokių galimybių jo vadovaujama kompanija dabar neturi.

„Mes negalime šiandien nieko perimti, nes neturime susitarimų su Baltarusijos geležinkeliais, pasienio susitarimų dėl priėmimo perdavimo pakto“, – Eltai tvirtino S. Gračiovas.

Mes negalime šiandien nieko perimti, nes neturime susitarimų su Baltarusijos geležinkeliais, pasienio susitarimų dėl priėmimo perdavimo pakto.

Paprašytas įvardinti, kokios priežastys „LGC Cargo“ užkerta kelią perimti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą, įmonės direktorius įvardijo tiek technines, tiek teisines aplinkybes.

„Būtent dėl techninių aplinkybių, dėl teisinių aplinkybių, dėl visokių aplinkybių mes šiandien to negalime“, – teigė S. Gračiovas.

Kita privačia įmone, turinčia potencialą perimti „Belaruskalij“ produkciją, žiniasklaidoje įvardijamos bendrovės „Gargždų geležinkelis“ vadovas Arūnas Grikšas taip pat tvirtino, kad jo įmonė šiuo metu neturi galimybių perimti trąšų tranzitą, tačiau situacijos plačiau komentuoti nepanoro.

P. Saudargas: privačios įmonės sutarčių su „Belaruskalij“ kol kas neturi, bet gali turėti

Vis dėlto įmonių atstovų argumentai neįtikina uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Ekonomikos (EK) komitetų posėdyje dėl Baltarusijos valstybinės įmonės trąšų tranzito dalyvavusio Pauliaus Saudargo. Konservatorius neatmeta, kad įmonių vadovų aiškinimai apie tai, jog šiuo metu jie esą neturi teisinio pagrindo trąšų gabenimui, tiesiog reiškia, jog nėra pasirašyta sutartis su „Belaruskalij“.

„Šiandien jos jokių sutarčių neturi su „Belaruskalij“, bet gal gali turėti. Reikia žiūrėti, kaip dabar apeiti JAV sankcijas. „Lietuvos geležinkeliai“ kurį laiką apėjo, gavo avansinius pavedimus. Dabar galbūt gali ir ne „Belaruskalij“ sumokėti už tą vežimą, o tiems, kuriems jie veža, užsakovui. Klausimas, kas mokės. Tokį pavedimą gal priimtų bankai“, – Eltai kalbėjo P. Saudargas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai atstovaujantis politikas pabrėžia, kad sankcijos absoliučiai visų trąšų gabenimui nėra įvestos, todėl privačios įmonės per Lietuvą tiesiog gali gabenti produkciją, kuri keliauja į ją nusipirkusią šalį.

„O ką jie ten veža, tai klausimas išvis, ar kas nors tikrins. Aš nežinau. Čia yra toks niuansas, kad taip visiškai fiziškai techniškai, tai čia išvis labai įmanoma (apeiti – ELTA). Todėl, kad (privačios įmonės – ELTA) netgi gali samdyti tuos pačius „Lietuvos geležinkelius“, kad jie pervežtų, kaip ekspedicinė įmonė“, – mano P. Saudargas.

ELTA primena, kad apie tai, jog „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir ji bus anuliuota nuo vasario 1 d., trečiadienį po Vyriausybės posėdžio paskelbė susisiekimo ministras M. Skuodis.

Vis tik, dar prieš trečiadienio Ministrų Kabineto posėdį vertindamas, kiek įmonių galėtų perimti trąšų tranzitą per Lietuvą nutraukus sutartį, ministras realias galimybes sakė matąs dviem įmonėms.

„Lietuvoje yra apie dešimt įmonių, galinčių perimti trąšų tranzitą, realiai vertinčiau dvi“, – žurnalistams sakė M. Skuodis.

Gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms valstybinei Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, įmonės krovinių judėjimas Lietuvos teritorija nesustojo, kadangi „Lietuvos geležinkeliai“ lapkričio pabaigoje iš bendrovės gavo netipinius išankstinius mokėjimus už jos krovinių pervežimus iki kovo.

Gruodžio 21 d. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą, kad 2018 m. OAO „Belaruskalij“ ir AB „Lietuvos geležinkelių“ sudaryta sutartis dėl krovinių vežimo geležinkeliais organizavimo, taip pat 2021 m. spalio mėnesio sutarties pakeitimas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.