„Nemanyčiau, kad mums sekasi sunkiai (valdyti pandemiją – ELTA), priklauso nuo to, į ką mes orientuojamės. Kai kilo visas ažiotažas dėl galimo karantino grąžinimo, negrąžinimo, iš esmės jis kilo dėl to, kad rekomendacijų pas mus laikomasi kur kas vangiau nei tose valstybėse, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse, į kurias vis norime lygiuotis kalbant apie pandemijos valdymą ar net išėjimą į popandeminį laikotarpį. Norisi paraginti visus laikytis rekomendacijų. Tais atvejais, kai rekomendacijų nepakanka, matyt, reikalingi kiti sprendimai, Vyriausybė juos ir svarstys“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė Seimo pirmininkė.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, vis dar yra gana dideli procentai nepaskiepytų žmonių, iki kurių nepavyksta prisibelsti.

Receptas yra labai paprastas, mes, deja, nepasiekėme to pirmojo, pagrindinio tikslo. Jei lygintume su Danija, tai ten 80+ metų amžiaus grupėje paskiepijimo procentas yra beveik 100.

„Manau, kad reikia pažymėti, jog, tarkime, Švedijos, Danijos ir Norvegijos taikyti modeliai labai skiriasi. Švedija šiuo atveju yra vienas modelis, kitų Skandinavijos šalių modeliai buvo kitokie ir labai panašūs – tai maksimalus skiepijimas, pasitikėjimas tomis rekomendacijomis, kurios yra išsakomos dažniausiai sveikatos srities ekspertų lūpomis, į kurių nuomonę ir politikai labai atsižvelgia. Suskiepijus gana didelį procentą ypač vyresnių, rizikos grupėms priklausančių, žmonių, jau yra pakopinis atsisakymas tų apribojimų. Receptas yra labai paprastas, mes, deja, nepasiekėme to pirmojo, pagrindinio tikslo. Jei lygintume su Danija, tai ten 80+ metų amžiaus grupėje paskiepijimo procentas yra beveik 100“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Politikė svarstė, ar tikrai labai mažai gyventojų nori skiepytis trečiuoju skiepu.

„Pagal tas apklausas, kurias man teko matyti, apie 40 proc. norėtų (skiepytis – ELTA), bet priminsiu, kad ir prieš pirmąjį skiepą nelabai ir skyrėsi tas skaičius, jis buvo šiek tiek didesnis, bet nežymiai. Tai, matyt, mes tų entuziastingai stojančių į pirmą eilę skiepytis tiek ir turime, tokį gana stabilų skaičių. Mūsų visų priemonių tikslas turėtų būti paskatinti tuos abejojančius, ir čia premjerės paminėtas pavyzdys, kad kai kurie vyresnio amžiaus žmonės puola skambinti vaikams, anūkams ir jie įtikinėja nesiskiepyti, yra charakteringas ir, deja, labai didelį nerimą keliantis. Reikia priminti, kad tos šalys, kurios dabar jau yra tokia situacija, į kurią mes norėtume patekti – jau išeina į popandeminį laikotarpį, jos pasiekė pagrindinį tikslą – rizikos asmenų labai aukštą paskiepijimo procentą. To turime siekti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak Seimo pirmininkės, uždavinys yra užtikrinti, kad tiek sveikatos sistema neperkaistų, tiek mokyklos maksimaliai veiktų kontaktiniu būdu ir verslas taip pat galėtų funkcionuoti.