Vien per pirmąją trėmimų savaitę, prasidėjusią 1941 m. birželio 14 d., specialūs sovietų daliniai iš Lietuvos ištrėmė apie 18 tūkstančių žmonių – mokytojų, medikų, politikų, karininkų, ūkininkų, jų šeimas su mažamečiais vaikais. Dalis atsidūrė atšiauriausioje Rusijos vietoje – Arktyje, prie Laptevų jūros.  

Pasak prezidentės, tremtis Lietuvai niekada netaps tolima praeitimi, kad ir kiek metų prabėgtų. Ši žaizda iš tų, kurių laikas negydo. Ši diena taip pat skamba kaip rimtas perspėjimas – atrodo, kad tokie žiaurumai galėjo vykti taip seniai, prieš aštuoniasdešimt metų, tačiau matome, kas vyksta už mūsų sienos – žmogiškumo stoka, savo žmonių naikinimas tik dėl to, kad jie kitaip galvoja, pasirodo, gali  būti ir šiandien. Baisiausia, kad istorinės žiaurios pamokos nėra išmokstamos ir kad už laisvę, už žmogiškumą reikia kovoti kasdien.

UŽDARYTI

>

[4]

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Prie paminklo tremties kančioms prezidentė padėjo gėlių ir dėkojo lapteviečiams už išsaugotus liudijimus apie sovietinį genocidą, už tremtinių dvasios jėgą, kuria jie dalijasi su mumis visais ir pasauliu. 

Dėl tremčių, prasidėjusių prieš 80 metų, Lietuva prarado daugiau nei ketvirtį milijono darbščių, šviesių, savo šalį mylėjusių žmonių.