Pasak konservatoriaus, R. Žemaitaitis visos frakcijos vardu paprašė nukelti Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų svarstymą, neturėdamas tokių frakcijos įgaliojimų. TS–LKD narys taip pat neatmeta galimybės, kad dalis Seimo narių tyčia viso posėdžio metu skundėsi neva iškylančiais techniniais nesklandumais, taip norėdami sutrikdyti nuotolinį Seimo darbą.

Kaip tvirtina pats A. Petrošius, visų Seimo frakcijų nariai gali pasisakyti visos frakcijos vardu, tačiau tam reikalingi įgaliojimai. Frakcijos turi teisę prašyti pertraukos tam tikrų klausimų svarstyme ir tai gali būti padaryta pritarus 1/5 Seimo narių.

Tačiau, kaip teigia konservatorius, kitas Mišrios grupės narys Vytautas Bakas atkreipė dėmesį, kad pasiūlymas svarstyti Užkrečiamųjų ligų pataisų nukėlimą Mišrioje grupėje nebuvo pateiktas, o tai reikštų, kad R. Žemaitaitis galimai kreipėsi į Seimą frakcijos vardu, neturėdamas jos įgaliojimo.

„Dėl tokio neatsakingo ir galimai neteisėto R. Žemaitaičio elgesio reikalingi sprendimai“,– pabrėždamas nukelto Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo svarbą, tvirtino A. Petrošius.

J. Pinskus: R. Žemaitaitis mano nuomonės klausė, bet frakcijoje klausimas nebuvo derintas

Mišrios grupės seniūnas Jonas Pinskus tvirtino, kad R. Žemaitaitis teiravosi jo nuomonės dėl Užkrečiamųjų ligų įstatymo nukėlimo, tačiau visoje frakcijoje šis klausimas nebuvo derinamas. Tai reiškia, kad Etikos ir procedūrų komisija turėtų aiškintis, ar R. Žemaitaitis gavo bent 7 iš 13 Mišrios grupės narių sutikimą frakcijos vardu siūlyti nukelti šio klausimo svarstymą.

„Man skambino V. Bakas dėl šio klausimo. Aš jam pasakiau, kad R. Žemaitaitis man skambino ir klausė mano asmeninės nuomonės. Aš jam (R. Žemaitaičiui – ELTA) pasakiau, kad pritariu, o ar jis suderino su visa frakcija, tai čia visos frakcijos reiktų klausti“, – Eltai teigė J. Pinskus.

A. Petrošius neatmeta galimybės, kad Seimo nariai su techniniais nesklandumais iš tiesų nesusidūrė

A. Petrošius nemano, kad toks siūlymas nukelti Užkrečiamųjų ligų įstatymo pataisų svarstymą galėjo būti grindžiamas ketvirtadienio posėdyje nuolat pasikartojusiais techniniais trikdžiais. Konservatoriaus nuomone, pertrauka šiuo klausimu buvo pasiūlyta dar iki prasidedant dideliems techniniams nesklandumams.

„Kai buvo prašoma pertraukos, mes dar nebuvome susidūrę su tokiais masyviais trikdžiais ir bet kokiu atveju tai nesuteikia teisės prisiimti frakcijos įgaliojimus“,– Eltai tvirtino A. Petrošius, taip pat pridurdamas, kad jis pats su jokiais techniniais nesklandumais nuotolinio posėdžio metu nesusidūrė.

Galiausiai TS-LKD frakcijos narys neatmetė to, kad dalis Seimo narių galimai tyčia manipuliavo, jog susiduria su techninėmis problemomis ir neva negali tinkamai dirbti nuotoliniu būdu.

„Yra kalbų, kad yra nepriimtinas tas nuotolinių posėdžių darbas, yra tas begalinis noras grįžti į salę. Todėl reikia neatmesti to varianto, kad kai kurie žmonės taip elgiasi specialiai. Gal jokių techninių trikdžių nėra, galbūt tiesiog nėra paspaudžiamos „knopkės“, ar neišjungiamos kameros. Tokios paprastos nedidelės klaidos“,– dalies Seimo narių išsakytomis pastabomis dėl techninių nesklandumų abejojo TS–LKD frakcijos Seimo narys A. Petrošius.

ELTA primena, kad net nepradėjus svarstyti darbotvarkės klausimų, ketvirtadienį Seime kilo ginčas dėl plenarinių posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu. Dalis opozicinių frakcijų narių, dėl techninių nesklandumų kone valandai sustabdžius Seimo darbą, siūlė jau ketvirtadienį grįžti į Seimo salę ir posėdžiauti gyvai, bet Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen tokius pasiūlymus kategoriškai atmetė. Tačiau galų gale tos pačios dienos vakarinis Seimo posėdis buvo nutrauktas.