„Bus pakankamai kontrastingi metai, nes pirmas pusmetis, tikėtina, bus kupinas iššūkių, o ir ekonomikos augimas yra šiek tiek atidedamas pavasario-vasaros laikui. Tačiau antrą metų pusmetį, tikėtina, ekonomikos augimas įgaus pagreitį“, – Eltai sakė ekonomistas.

Nepaisant to, Ž. Mauricas pažymėjo, kad Lietuvos biudžeto deficitas kitąmet gal būti didžiausias Baltijos-Šiaurės šalyse.

„Vėlgi metų pabaiga gali mesti dar vieną šešėlį, nes reikės patvirtinti 2022 metų biudžetą, o tikimybė, kad Lietuvos biudžeto deficitas tiek praėjusiais metais, tiek šiais metais bus vienas didžiausių Baltijos-Šiaurės šalių regione, auga“, – sakė jis.

Anot Ž. Maurico, lemiamą įtaką tokiam scenarijui daro griežtas karantinas Lietuvoje.

„Lietuva, lyginant su kai kuriomis kitomis regiono šalimis, taiko griežtesnius karantino apribojimus šių metų pirmą pusmetį ir, panašu, kad juos ir toliau turės: jau kalbame, kad tik pirmo ketvirčio pabaigoje bus žymiai atlaisvintos karantino sąlygos. Matyt, kad tai atsilieps ir biudžeto deficitui, – tikėtina, kad Lietuvoje jis augs sparčiau“, – Eltai teigė ekonomistas.

„Deficito augimą lemia ir tai, kad praėjusiais metais turėjome rinkimus, buvo šiek tiek atlaisvintos vadžios ir leista daugiau paišlaidauti. Todėl trečio ketvirčio deficitas Lietuvoje yra didžiausias Baltijos šalyse“, – pridūrė jis.

Ž. Mauricas pabrėžė, kad pernelyg užsitęsęs karantinas gali grėsti emigracijos banga.

Mes, kaip maža, atvira ekonomika, kuriai nuolatos kyla emigracijos grėsmė, vargiai galime sau leisti turėti ilgesnį ir griežtesnį karantiną nei daugelis Vakarų Europos šalių.

„Vakarų Europos šalys dabar turi švelnesnį karantiną. (...) Mes, kaip maža, atvira ekonomika, kuriai nuolatos kyla emigracijos grėsmė, vargiai galime sau leisti turėti ilgesnį ir griežtesnį karantiną nei daugelis Vakarų Europos šalių. Būtų gerai, kad būtume vieni pirmųjų, kurie atveria savo ekonomiką, kaip buvo pavasario karantino metu.

Todėl reikia daryti viską, kad iki to laiko pasiektume, jog pandemija būtų valdoma kitais būdais, o ne karantinu“, – teigė jis, pridurdamas, kad „karantinas nėra valdymas – tai kraštutinė priemonė, kai jau nebegalima suvaldyti situacijos“.

Ištęstas karantinas taip pat skatintų šešėlinės ekonomikos augimą šalyje, pažymėjo Ž. Mauricas.

„Laiku nenutraukus karantino, atsirastų ir kitų neigiamų šalutinių poveikių, pavyzdžiui, šešėlinės ekonomikos augimas, nes dalis sektorių gali priprasti dirbti šešėlyje. Vieša paslaptis, kad nemaža dalis įmonių, ypač smulkiųjų, esančių regionuose, dirba neatsižvelgdamos į draudimus. O ir patys draudimai dažniausiai veikia tam tikrą laikotarpį, kai visi mobilizuojasi. Vėliau matome, kad kuo toliau, tuo didėja šešėlis, nelegali veikla“, – sakė jis.

Ekonomistas teigė, kad šiuo metu „būtų gerai turėti daugiau aiškumo ir kad valdžios institucijos užsibrėžtų sau galutinį (karantino taikymo – ELTA) terminą“.

„Manau, kad, praėję piką, užgesinę didžiausią laužą, jau turime žiūrėti į ateitį ir bendresnį vaizdą“, – tikino jis.

Visgi Ž. Mauricas teigė manantis, kad intensyvios trečiosios COVID-19 pandemijos bangos šaliai turėtų pavykti išvengti.

„Situacija itin neapibrėžta, turint omenyje, kad virusas mutuoja ir kinta. Bet gyvenimas vis tiek turi vykti, bet kuriuo atveju. (...) Didesnė tikimybė, kad nebeturėsime tokios situacijos, kokią turėjome gruodžio pabaigoje ir sausį“, – teigė jis.

„Lietuva vis tiek bus viena iš mažiausiai nuo pandemijos nukentėsiančių šalių, jeigu neprisivirsime košės, patys nenusipjausime šakos, ant kurios sėdime, ir nesukursime neigiamų šalutinių efektų“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Vyriausybė trečiadienį nesprendė [6] dėl karantino švelninimo šią savaitę, nes pastarosiomis dienomis paaiškėjo naujų aplinkybių, sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Karantinas šalyje pratęstas iki vasario 28 dienos.