- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad valstybei būtina apsvarstyti kitokias pandemijos valdymo priemones, kadangi dėl pernelyg užsitęsusio karantino šalyje gali išaugti emigracija bei šešėlis ekonomikoje.
„Bus pakankamai kontrastingi metai, nes pirmas pusmetis, tikėtina, bus kupinas iššūkių, o ir ekonomikos augimas yra šiek tiek atidedamas pavasario-vasaros laikui. Tačiau antrą metų pusmetį, tikėtina, ekonomikos augimas įgaus pagreitį“, – Eltai sakė ekonomistas.
Nepaisant to, Ž. Mauricas pažymėjo, kad Lietuvos biudžeto deficitas kitąmet gal būti didžiausias Baltijos-Šiaurės šalyse.
„Vėlgi metų pabaiga gali mesti dar vieną šešėlį, nes reikės patvirtinti 2022 metų biudžetą, o tikimybė, kad Lietuvos biudžeto deficitas tiek praėjusiais metais, tiek šiais metais bus vienas didžiausių Baltijos-Šiaurės šalių regione, auga“, – sakė jis.
Anot Ž. Maurico, lemiamą įtaką tokiam scenarijui daro griežtas karantinas Lietuvoje.
„Lietuva, lyginant su kai kuriomis kitomis regiono šalimis, taiko griežtesnius karantino apribojimus šių metų pirmą pusmetį ir, panašu, kad juos ir toliau turės: jau kalbame, kad tik pirmo ketvirčio pabaigoje bus žymiai atlaisvintos karantino sąlygos. Matyt, kad tai atsilieps ir biudžeto deficitui, – tikėtina, kad Lietuvoje jis augs sparčiau“, – Eltai teigė ekonomistas.
„Deficito augimą lemia ir tai, kad praėjusiais metais turėjome rinkimus, buvo šiek tiek atlaisvintos vadžios ir leista daugiau paišlaidauti. Todėl trečio ketvirčio deficitas Lietuvoje yra didžiausias Baltijos šalyse“, – pridūrė jis.
Ž. Mauricas pabrėžė, kad pernelyg užsitęsęs karantinas gali grėsti emigracijos banga.
Mes, kaip maža, atvira ekonomika, kuriai nuolatos kyla emigracijos grėsmė, vargiai galime sau leisti turėti ilgesnį ir griežtesnį karantiną nei daugelis Vakarų Europos šalių.
„Vakarų Europos šalys dabar turi švelnesnį karantiną. (...) Mes, kaip maža, atvira ekonomika, kuriai nuolatos kyla emigracijos grėsmė, vargiai galime sau leisti turėti ilgesnį ir griežtesnį karantiną nei daugelis Vakarų Europos šalių. Būtų gerai, kad būtume vieni pirmųjų, kurie atveria savo ekonomiką, kaip buvo pavasario karantino metu.
Todėl reikia daryti viską, kad iki to laiko pasiektume, jog pandemija būtų valdoma kitais būdais, o ne karantinu“, – teigė jis, pridurdamas, kad „karantinas nėra valdymas – tai kraštutinė priemonė, kai jau nebegalima suvaldyti situacijos“.
Ištęstas karantinas taip pat skatintų šešėlinės ekonomikos augimą šalyje, pažymėjo Ž. Mauricas.
„Laiku nenutraukus karantino, atsirastų ir kitų neigiamų šalutinių poveikių, pavyzdžiui, šešėlinės ekonomikos augimas, nes dalis sektorių gali priprasti dirbti šešėlyje. Vieša paslaptis, kad nemaža dalis įmonių, ypač smulkiųjų, esančių regionuose, dirba neatsižvelgdamos į draudimus. O ir patys draudimai dažniausiai veikia tam tikrą laikotarpį, kai visi mobilizuojasi. Vėliau matome, kad kuo toliau, tuo didėja šešėlis, nelegali veikla“, – sakė jis.
Ekonomistas teigė, kad šiuo metu „būtų gerai turėti daugiau aiškumo ir kad valdžios institucijos užsibrėžtų sau galutinį (karantino taikymo – ELTA) terminą“.
„Manau, kad, praėję piką, užgesinę didžiausią laužą, jau turime žiūrėti į ateitį ir bendresnį vaizdą“, – tikino jis.
Visgi Ž. Mauricas teigė manantis, kad intensyvios trečiosios COVID-19 pandemijos bangos šaliai turėtų pavykti išvengti.
„Situacija itin neapibrėžta, turint omenyje, kad virusas mutuoja ir kinta. Bet gyvenimas vis tiek turi vykti, bet kuriuo atveju. (...) Didesnė tikimybė, kad nebeturėsime tokios situacijos, kokią turėjome gruodžio pabaigoje ir sausį“, – teigė jis.
„Lietuva vis tiek bus viena iš mažiausiai nuo pandemijos nukentėsiančių šalių, jeigu neprisivirsime košės, patys nenusipjausime šakos, ant kurios sėdime, ir nesukursime neigiamų šalutinių efektų“, – pridūrė Ž. Mauricas.
Vyriausybė trečiadienį nesprendė dėl karantino švelninimo šią savaitę, nes pastarosiomis dienomis paaiškėjo naujų aplinkybių, sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Karantinas šalyje pratęstas iki vasario 28 dienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...