Virš Zapyškio – ir neregėti skraidantys objektai Pereiti į pagrindinį turinį

Virš Zapyškio – ir neregėti skraidantys objektai

2015-05-10 13:08
Jurgita Šakienė
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Šis šeštadienis Zapyškyje buvo neeilinis ir tai galima buvo pamatyti iš tolo. Festivalis "Aitvarai Žemei ir Dangui" nepaliko abejingų. Padangėje prie Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios bei Nemuno slėnyje buvo pilna ir aitvarų, ir kitokių skraidančių aparatų.

Šventei zapyškiečiai ir kitos Kauno rajono bendruomenės ruošėsi visą mėnesį. Vieni gamino aitvarus, kiti kaupė idėjas kitiems metams.

"Pažiūrėk, pažiūrėk, kaip ryklys! O ten boružėlė!" – išpūtę akis į aitvarus dairėsi vaikai. Ne mažesnį įspūdį aitvarų daugybė bei jų gamintojų fantazija darė ir suaugusiesiems. Susižavėjimo žvilgsniai nulydėdavo ne vieną vos pakilusį sparnuotį.

Tad visai nieko keista, kad prie meistrų, padėjusių tiesiog renginio metu pasigaminti po aitvarą, nusidriekė eilutės. "Tai nėra sunku. Tiesiog reikia žinoti pagrindinius principus ir turėti detalių, tokių kaip valas bei skersiniai", – aiškino dvylikametis Vytautas Jokubonis. Čia surišti, ten priklijuoti ir perkišti. Berniukas aitvarus išmoko gaminti neseniai. Šventėje jis su savos gamybos aitvaru rungtyniavo pirmą kartą, tačiau iki varžybų dar spėjo pamokyti daug žmonių ir padėjo jiems pasigaminti po aitvarą.

Kai kurie jau pasigaminę aitvarą niekaip nemokėjo jo pakelti į orą. "Ką daryti? Neskrenda!" – meistrų pagalbos prašė viena moteris. "Visi aitvarai skrenda. Pabandome. Paleidžiame prieš vėją ir tempiame aitvarą. Greitai greitai. Va, matot, skrenda", – nusišypsojo pagalbininkė.

"Kaip galima praleisti tokį renginį? Nuostabi gamta, geras oras, galimybė pajudėti, pabūti su šeima, susitikti su seniai matytais draugais", – stebėdama, kaip sūnus leidžia aitvarą kalbėjo kaunietė Vita Jonaitienė.

Ji su šeima, kaip ir daugybė kauniečių, į šventę atplaukė laivu. Šis prie pat renginio vietos pakrantėje prisišvartavo vidurdienį. "Seniai norėjau paplaukioti Nemunu, bet niekaip neprisiruošdavome", – šypsojosi moteris.

Aitvarų ir kitų į orą kilusių skraidančių objektų savininkai galėjo varžytis dėl prizų. Į padangę buvo paleistas ir specialus aitvaras su šventės dalyvių palinkėjimais. Jie buvo skirti Kauno rajonui, šiemet švenčiančiam 60-metį.

Už itin originalių formų aitvarus buvo atsakingi Vilniaus dizaino kolegijos Grafinių komunikacijų katedros studentai su projektu "Skrisk nenukrisk".

"Jei festivalis populiarės taip sparčiai, jis gali tapti rimtu konkurentu Kulautuvos "Akacijų alėjai", – džiaugėsi dalyvių gausa renginio globėjas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra

Daugiau naujienų