Maždaug tuo pat metu 1995-1996 metais kaip Vilnius, taip ir Rusijos sostinė Maskva keliasdešimt kartų stipriau drebėjo nuo žymių to laiko banditų, kurių dalis vėlesniais metais sėkmingai persiorientavo į klestinčius verslininkus, prabangių automobilių sprogdinimo, - rašoma skaitytojų pamėgtoje žurnalisto Dailiaus Dargio knygoje „Vilniaus bomberio išpažintis”, apie kurią rašo Lrytas.lt.

Pasikėsinimas į B. Berezovskį

Kai 1994 metų birželio 7-osios pavakare, 17 val. 20 min., bene prieštaringiausiai visame pasaulyje vertinto oligarcho Boriso Berezovskio (praėjus keletui metų po šio įvykio sprukusio iš Rusijos) brangiai kainuojantis pilkas „Mercedes-Benz 600” sedanas pajudėjo pro vartus iš jam priklausančios rezidencijos ir „svarbių susitikimų su įtakingiausiais” vietos, kurią daugelis buvo praminę „Klubu”, esančiu Maskvoje, Novokuzneckajos gatvėje, netoliese sprogo šalia šaligatvio paliktas neišvaizdus automobilis.

Nuotolinės bombos sprogimo galia, remiantis maskviečių teisėsaugininkų išvadomis, buvo ne mažesnė nei 5 kilogramai pagal trotilo ekvivalentą. Jos viduje buvo sprogdintojų mėgstamas metalinių rutuliukų komplektas – jo dalys susminga į aukos kūną. Skeveldrų sklidimo spindulys siekė 120–150 metrų. Tą akimirką milijardieriaus apsaugininką-vairuotoją sprogimo banga išnešiojo gabalais, o B. Berezovskis ir šalia jo buvęs ištikimiausias asmens sargybinis kažkokiu stebuklingu būdu tik apsvilo nuo sprogimo įžiebtos liepsnos. Kad šis užtaisas buvo ypač galingas, iliustruoja faktas, jog nuo sprogimo sukeltos bangos išdužo aštuonių aukštų namo langai kitoje gatvės pusėje ir buvo sužeisti šeši atsitiktiniai praeiviai.

Po trijų mėnesių, 1994 metų rugsėjo 13-ąją, Rusijos sostinę vėl sudrebino sprogimas. Šį kartą susprogdintas „Mercedes-Benz 600“. Jo salone rastas negyvas vyras. Per sprogimą jis buvo taip sužalotas, kad pirmomis valandomis atpažinti aukos nepavyko. Tik vėliau, ištyrus žuvusiojo kaukolę, nustatyta, kad tai garsusis vietos nusikaltėlių šulas Sergejus Timofejevas, pravarde Silvestras, tuomet Maskvoje įtakingiausios Orechovo gaujos lyderis.

Nors tikrieji abiejų minėtų sprogdinimų užsakovai ir vykdytojai niekada nebuvo nustatyti, žuvus Silvestrui Maskvoje ėmė sklisti kalbos, kad prie jo mirties bene labiausiai galėjo prisidėti kiek anksčiau sprogmenų skonį pajutęs B. Berezovskis. Kas sieja šiuos didelį tarptautinį atgarsį sukėlusius ir sąmokslo teorijas iki šiol keliančius teroro aktus, nukreiptus prieš tuometėje Rusijoje milijonus bet kokia kaina susikrovusį žymų veikėją ir garsiosios banditų grupuotės lyderį?

Paaiškėjo, kad B. Berezovskis ir Silvestras konfliktavo dėl tokio sandorio: 1994-ųjų kovą Maskvos prekybos ir kooperacijos bankas pardavė Rusijos automobilių aljansui, vadovaujamam B. Berezovskio, du savo vekselius po 500 mln. rublių. Mokėjimo terminas – tų pačių metų balandžio vidurys. Palūkanos – 10 procentų kiekvieno vekselio vertės. Tačiau vekseliai nebuvo laiku apmokėti, o 1 milijonas rublių viename banke buvo konvertuotas ir sudarius fiktyvią sutartį išsiųstas į Izraelį.

Tarp nešvaraus sandorio dalyvių ir sprogimo iniciatorių buvo nemažai Maskvos vagių autoritetų. Bet realiausiu buvo laikomas į to meto automobilių įmones nemažai investavęs S. Timofejevas. Artimiausi B. Berezovskio aplinkos žmonės iš Maskvos tikina, kad oligarchas 1994-aisiais buvo visa galva paniręs į prekybą naudotais automobiliais. Jis daugiau niekuo neužsiėmė, tik prekiavo „Žiguli” ir „Mercedes”. Esą būtent šis verslas buvusiam didžiausiam Rusijos valdytojo Vladimiro Putino priešininkui padėjo susikrauti įspūdingiausias grynųjų pinigų sumas.

Paskutiniais gyvenimo mėnesiais B. Berezovskis turėjo kitokių, bet ne ką mažesnių bėdų. Anot žiniasklaidos, baigdamas išpardavinėti savo keliolikos milijardų svarų sterlingų vertės turtą žydų tautybės turtuolis iš Jungtinės Karalystės persikėlė į gimtąjį Izraelį, kuriame tikėjosi išvengti jam inkriminuojamų užsakomųjų žmogžudysčių ir kitų sunkių nusikaltimų. Tarp tokių kaltinimų ir internete 2012-ųjų Kalėdų išvakarėse pasklidusiame dviprasmiškai įvertintame rusų dokumentiniame filme „Berezovskis” pagrindiniam herojui buvo primetama, kad jis neva savo lėšomis finansavo dviejų teroristų vizitą į Ukrainos sostinę Kijevą 2004 metų lapkričio 21-ąją, kai kilo Oranžinė revoliucija.

Filmo kūrėjų tvirtinimu, prie šio nusikaltimo planavimo asmeniškai prisidėjo B. Berezovskis, mat turėjo plačių verslo užmojų Ukrainoje. Skelbiama, kad minėto išpuolio organizavimas oligarcho kišenę paplonino net dešimčia milijonų JAV dolerių. Šiuo metu pakeista tapatybe kažkur Rusijos glūdumoje gyvenantys ir neva padoriai pragyvenimui užsidirbantys buvę sąmokslininkai filmo autoriui prisipažino, kad į Kijevą atsivežė ne tik galingų sprogmenų, bet ir du šaunamuosius ginklus su duslintuvais. Smogikai prieš kamerą, tiesa, slėpdami veidą, pareiškė, kad minėtus ginklus įsigijo Lietuvoje. Nors Maskvoje sprogdintojų duetas buvo teisiamas, netrukus kažkodėl paleistas į laisvę.