Teismas atverčia buvusios Kraujo centro vadovės piktnaudžiavimo bylą

Teismui pernai gruodį perduotoje byloje padėjimu piktnaudžiauti taip pat kaltinamas ir verslininkas Antanas Petrošius.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2018 metų kovą, jį atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Prokuratūra anksčiau skelbė, kad tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Nacionalinio kraujo centro buvusi vadovė galėjo susitarti su privačios bendrovės „Solis Tribus“, veikiančios asmens sveikatos priežiūros, vaistinių žaliavų surinkimo ir vaistinių preparatų gamybos, farmacijos prekių platinimo srityse, akcininku A. Petrošiumi, kad įmonei būtų sudarytos išimtinės sąlygos veikti savo veiklos srityje.

J. Bikulčienė po įtarimų korupcija 2018 metų balandį pasitraukė iš Nacionalinio kraujo centro vadovės pareigų. Ji įtarimus neigė. Dar 2018-aisiais ji teigė, kad įtarimai siekiu padėti Lietuvos įmonei „Solis Tribus“ monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą ir kraujo preparatų tiekimą Lietuvoje pasirodė po konkurentų – „Octapharma“ atstovo Latvijoje Aleksandro Ceso – kreipimosi į Lietuvos institucijas, tarp jų – į Sveikatos apsaugos ministeriją. Ji visus teisėsaugos veiksmus tuomet siejo su latvių įmonės bandymu eliminuoti konkurentus.

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimų korupcinių nusikaltimų Nacionaliniame kraujo centre, buvo tirtos ir galimos užsienio šalių pareigūnų papirkimo aplinkybės. Įtarimai asmenims buvo pareikšti ir dėl galimo Latvijos pareigūnų papirkimo, tačiau pernai vasarį, surinkus daugiau ikiteisminio tyrimo duomenų, šie įtarimai buvo panaikinti.

Vis dėlto STT pabrėžė, kad šios aplinkybės yra reikšminga bylos dalis, tiriant ir kvalifikuojant kitas veikas dėl piktnaudžiavimo.

Kovo pradžioje teisėsauga teismui taip pat perdavė bylą, kurioje A. Petrošius, jo gynėjas Giedrius Danėlius ir dar du advokatai yra kaltinami neteisėtu poveikiu STT direktoriui Žydrūnui Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei, atlikusiai tyrimą dėl J. Bikulčienės piktnaudžiavimo.

Jiems pateikti kaltinamai dėl galimo asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimo, grasinimo valstybės tarnautojui, trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, piktnaudžiavimo bei galimo neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo.

Anot prokuratūros, kaltinamieji bandė paveikti STT informavus juos apie perimtus konfidencialius tarnybinio pobūdžio duomenis bei privačią informaciją apie vieno iš tarnybos pareigūnų asmeninį gyvenimą. Advokatai jiems pateiktus įtarimus neigė.