Dvi Centro poliklinikos specialistės, dirbusios vakcinavimo centruose, sulaukė kaltinimų dėl kyšininkavimų. Moterys susipažino „Litexpo“ rūmuose, vėliau dirbo ir vagonėlyje Lukiškių aikštėje. Byloje figūruoja daugybė pavardžių – tai asmenys, tariamai pasiskiepiję, norėdami gauti galimybių pasus.

„Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad maždaug šimto žmonių duomenys buvo įvesti į informacinę sistemą, kuri registravo skiepytus asmenis. Tyrimo metu pavyko nustatyti, kad tie asmenys buvo įvesti į sistemą už atlygį, realiai nepasiskiepijus“, – teigė prokurorė Edita Ignatavičiūtė.

Anot kaltinimo, vardai, pavardės, asmens kodai keliaudavo tarp šių specialisčių rankų užrašyti ant lapelių. Bendrosios praktikos slaugytoja Diana Vikonienė buvo atsakinga už skiepijimą ir duomenų suvedimą, o Beata Vetrova – registratorė.

„Už vieno asmens duomenų įvedimą daugiausiai buvo prašoma po 200 eurų. Tačiau buvo įvairių variantų. Negalime konkretizuoti, kokia suma buvo gauta už skiepus, tokių duomenų dar nesurinkome“, – sakė E. Ignatavičiūtė.

Noras padėti ir gauti kyšį už tai nelabai dera tarpusavyje.

Žmonės į vakcinavimo centrą net neatvykdavo, o nepanaudotos vakcinos būdavo arba išpilamos, arba toliau saugomos šaldytuve. Bendra kaltinime nurodyta kyšių suma siekia apie 5 tūkst. eurų.

Abi moterys dabar prisipažįsta ir gailisi. Penkiolika metų medicinos srityje dirbusi D. Vikonienė prieš teisėją net susigraudino, sako pati sunkiai suvokianti, kodėl taip elgėsi. Tačiau prideda, kad norėjo padėti žmonėms, kurie negali skiepytis dėl sveikatos. Labiausiai gailėjo onkologinių ligonių ir paauglių.

„Pagrindinis motyvas buvo, kad žmonės nepatirtų žalingų pasekmių nuo tos vakcinacijos. Mano nuomone, ši vakcinacija buvo priverstinė. Jos sūnus nuo to nukentėjo ir iki šiol jaučia kažkokias pasekmes“,  – sakė advokatas Jevgenij Bogdanov.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Noras padėti ir gauti kyšį už tai nelabai dera tarpusavyje“, – teigė prokurorė.

D. Vikonienė pridūrė, kad laukiasi ir kad imant pinigus protą aptemdė hormonai. Kaltinamosios aiškino teisėjui, kad po skiepų dažnai tekdavo kviesti greitąją, žmonės alpdavo. Jos pačios nesiskiepijo.

„Visuomenė buvo susiskaldžiusi, buvo sumaištis. Mano mama mirė po skiepo praėjus trims mėnesiams. Nežinau, ar tai susiję, ar ne“, – sakė kaltinamoji B. Vetrova.

Tiesa, B. Vetrova į teisėsaugos akiratį papuola ne pirmą kartą. Paradoksalu, bet prieš skiepus pasisakanti moteris turėjo problemų dėl narkotikų vartojimo. Byloje figūruoja ir Andrėjus Naikinas. Vyras anksčiau ne kartą teistas. Dabar prokurorai  bando įrodyti, kad būtent per šį asmenį galėjo keliauti ir pavardės, ir pinigai į vakcinacijos centre dirbusių specialisčių rankas.

Specialistai situacijos nekomentuoja, tačiau sako, kad tai apmaudu.

„Deguto šaukštas pagadina visą statinę medaus. Pacientui turi būti suteikta teisinga, paskutinė mokslu pagrįsta informacija. Hipokrato priesaikos esmė yra, kad specialistas negali pakenkti pacientui“, – kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Daiva Razmuvienė.

D. Razmuvienė sutinka su teisme išsakytais teiginiais dėl nepageidautinų skiepo pasekmių ir sako, kad tai natūralu, tai organizmo reakcija.

„Tai tik rodo, kad organizmo imuninė sistema gavo svetimą antigeną ir sistema įsijungia, kad pagamintų antikūnus“, – teigė D. Razmuvienė.

Kas laukia tų piliečių, kurie galėjo skiepus nusipirkti?

„Ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti ir gauti duomenų, kurie pagrįstų jų kaltę“, – kalbėjo E. Ignatavičiūtė.

Fiktyviai galėję pasiskiepyti piliečiai nebus kviečiami. Dėl kaltinamųjų prisipažinimo  byloje nuspręsta taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, kas lemia ir mažesnę bausmę.