Žalgirio klinikoje nuo COVID-19 paskiepyti sutarčių su ja neturintys VU dėstytojai

Klinikos vadovybė prieš atsakydama BNS į klausimus kreipėsi į ilgametį klinikos klientą – Mykolo Romerio universiteto dėstytoją Vytautą Dumbliauską. Jis, susisiekęs su BNS žurnalistu, perdavė, kad klinikos vadovybė „nenori to straipsnio, žmonės nenori tų skandalų“.

Įstaigos direktorė aiškino, kad paskiepyti medikai nuo vasario 1 dienos ateina dirbti į įstaigą ir buvo rezerviniame skiepijamų asmenų sąraše.

Jos pavaduotoja tvirtino apie rengiamą straipsnį su V. Dumbliausku nekalbėjusi ir niekam skambinti neprašiusi.

Paskiepijo, nes užteko vakcinos

Žalgirio klinikos vadovė Vytautė Pečiulienė BNS teigė, kad aštuoni paskiepyti dėstytojai prie įstaigos darbo prisidės nuo vasario 1 dienos ir dirbs su pacientais bei studentais.

Ji patvirtino, kad tarp paskiepytųjų yra europaralmentaro Juozo Oleko dukra Laura Linkevičienė su privačioje odontologijos klinikoje dirbančiu vyru Tomu Linkevičiumi, taip pat kitapus Žalgirio klinikos privatų kabinetą turintis Vytenis Almonaitis ir šiuo metu pensijoje esanti buvusi Odontologijos instituto direktorė profesorė Irena Balčiūnienė.

„Taip, neturime ką slėpti. Mes nuo vasario 1 dienos jau esam paruošę pasirašymui šitų žmonių sutartis (...) Kadangi šitas skiepas yra gautas, 27 dieną bus revakcinacija“, – sakė V. Pečiulienė.

„Tai yra mūsų dėstytojai, kurie nuo vasario 1 dienos ateina į klinikinius darbus (...) Tas žmogus ateina į ypatingai didelę rizikos zoną dirbti su pacientais, kuriems PGR (COVID-19 tyrimai – BNS) nedaromi“, – kalbėjo klinikos vadovė.

Pagal sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patvirtintą skiepijimo prioritetų tvarką, šiuo metu pirmiausia turi būti skiepijami gydymo įstaigų darbuotojai bei studentai, teikiantys stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas COVID-19 sergantiems pacientams.

V. Pečiulienė tvirtino, kad šie žmonės buvo įrašyti į skiepijimo sąrašus kaip rezerviniai ir jeigu klinika būtų pritrūkusi dozių, jie nebūtų skiepyti.

„Visų pirma, buvo (skiepijamas – BNS) priėmimo skyrius, toliau ėjo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius, tada pirmas Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrius, tada antras, tada poliklinikos darbuotojai, pačiame gale ėjo administracija ir institutas“, – pasakojo V. Pečiulienė.

Pasak jos, apie 25–30 proc. darbuotojų skiepytis atsisakė, 25 žmonės yra persirgę ir dėl to neskiepijami.

Vakcina – ir įstaigos įkūrėjai

Klinikos vadovė teigė Santaros klinikoms, kurių darbuotojai atvyko skiepyti Žalgirio klinikos kolegų, nurodė 210 vakcinos dozių poreikį, kadangi likę darbuotojai arba buvo prasirgę ir turintys imunitetą, arba skiepo atsisakė.

Paskiepyti buvo 206 darbuotojai. Klinikoje iš viso dirba apie 300 žmonių.

Paskiepyti buvo 206 darbuotojai. Klinikoje iš viso dirba apie 300 žmonių.

Apie tai, kad gavo skiepą BNS patvirtino ir L. Linkevičienė, ji sakė esanti Žalgirio klinikos darbuotoja. Tuo metu jos sutuoktinis T. Linkevičius ir kolega V. Almonaitis klausiami apie skiepus teigė nekalbėsiantys.

Pasak klinikos direktorės, dėstytojai laikinai įdarbinami pagal įprastą tvarką, kadangi VU Odontologijos institutas yra įstaigos klinikinė bazė.

Pati V. Pečiulienė sakė taip pat buvusi paskiepyta.

Jau pensijoje esanti profesorė I. Balčiūnienė svarstė, kad galbūt skiepo sulaukė, nes yra viena iš klinikos įkūrėjų.

„Aš Žalgirio klinikos įkūrėja ir Odontologijos instituto. Visą laiką dirbau konsultante, profesore 50 metų, turbūt dėl to. Ir dabar nueinu į Žalgirio kliniką pakonsultuoti pacientų, konsiliumuose dalyvauju“, – BNS pasakojo 79-erių profesorė.

Ji sakė, kad etato įstaigoje neturi, tačiau kartais yra kviečiama skaityti paskaitas, į konsiliumus.

Vadovybės prašymas per pacientą

BNS pradėjus domėtis skiepų Žalgirio klinikoje tvarka, klinikos vadovė V. Pečiulienė ketvirtadienį mobiliu telefonu neatsiliepė.

Tačiau BNS žurnalistui, netrukus po klausimų kai kuriems paskiepytiesiems klinikoje dirbantiems ir nedirbantiems medikams, ketvirtadienio vakarą paskambino politologas Vytautas Dumbliauskas.

Pastarasis aiškino susiradęs žurnalisto telefono numerį per pažįstamą asmenį ir teigė, jog skambina pastarojo padrąsintas.

V. Dumbliauskas užsiminė, kad kaip ir BNS žurnalistas, yra alytiškis, o pagalbos prašiusi pažįstama nuo jaunystės Žalgirio klinikos direktorės pavaduotoja ekonomikai Zita Urbonavičienė – taip pat alytiškė.

Anot V. Dumbliausko, užsiminė, kad žurnalistas pats galįs spręsti, ką rašyti, tačiau paaiškino, kad Z. Urbonavičienė informavo jį apie ruošiamą straipsnį ir sakė, kad „nenori to straipsnio, žmonės nenori tokių skandalų visų“ ir kad tema esanti „išpūsta“.

Žurnalistui politologas sakė negalįs paaiškinti, kodėl klinikos vadovybė tiesiogiai nesikreipia į jį ir paragintas sakė perduosiąs direktoriaus pavaduotojai žurnalisto mobilaus telefono numerį. Žurnalistas direktorės pavaduotojos skambučio nesulaukė.

Apgailestavo dėl skambučio

Penktadienį BNS klausiamas, kokiu tikslu ir kodėl skambino naujienų agentūros žurnalistui Žalgirio klinikos vadovybės prašymu, V. Dumbliauskas pripažino, jog tai darė kaip ilgametis patenkintas klinikos klientas.

„Kadangi manęs labai gražiai prašė ir aš jaučiuosi tiems žmonėms dėkingas, tai paskambinau. Bet čia, aišku, be reikalo... Pripažįstu, kad čia buvo nesąmonė“, – penktadienį sakė V. Dumbliauskas.

Pripažįstu, kad čia buvo nesąmonė.

Paklaustas, ar tokiu būdu bandė daryti poveikį žurnalistui, politologas tai paneigė: „Ne, nu ką aš galiu padaryti, viešpatie...“

Paklaustas, kaip pats vertina klinikos vadovybės elgesį, kai bandoma pasiekti žurnalistus per klinikos klientą, politologas sakė, kad ir jam tai atrodė keista ir nebuvo malonu.

Jis pripažino, kad šiuo atveju pasielgė „kvailai“, taip pat neetiškai ir kaip M. Riomerio universiteto dėstytojas.

„Žmogiškai norėjau kažką padėti, bet gavosi, kaip sako, šūdas“, – apibendrino politologas.

Direktorės pavaduotoja: nieko neprašiau

Žalgirio klinikos direktorės pavaduotoja Z. Urbonavičienė BNS penktadienį paneigė yra prašiusi politologo susisiekti su BNS žurnalistu, nors pripažino jo ieškojusi „asmeniniu reikalu“.

Ji neatskleidė, kokiu reikalu ieškojo žurnalisto, tačiau patikino, kad tai nebuvo susiję su BNS domėjimusi apie skiepijimus Žalgirio klinikoje.

„Pasikalbėti tiesiog norėjau asmeniškai. (....) Ne ne ne, su niekuo nebuvo susijęs. (...) Jokių neturiu asmeninių reikalų, bet norėjau pakalbėti“, – kalbėjo Z. Urbonavičienė.

„Tikrai nežinau kodėl jis (V. Dumbliauskas – BNS) nuo manęs skambino. (...) Ne, neprašiau. Tikrai ne“, – pridūrė ji.

Šiuo metu Z. Urbonavičienė sakė neturinti poreikio susisiekti su ieškotu BNS žurnalistu.

„(...) Tai tiesiog buvo pokalbis su žmonėmis, o kaip žmonės interpretavo ir kažką suprato, aš tikrai negaliu atsakyti. (...) Aš tikrai nežinau, ar tai ruošiamas straipsnis, ar kažkas tai. Tikrai neturime supratimo. Tai buvo tik bendro pobūdžio pokalbis apie pažįstamus, kažką tokio“, – kalbėjo viena Žalgirio klinikos vadovių.

Ji svarstė, kad V. Dumbliausko skambutis galėjo įvykti jo asmenine iniciatyva.

BNS kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją komentaro, ar šiuo atveju skiepijant Žalgirio klinikoje nedirbančius asmenis nebuvo pažeista ministro patvirtinta skiepijimo tvarka. Atsakymą žadėta pateikti vėliau penktadienį.