- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sausio 22-ąją, minint 1863-ųjų sukilimo pradžią, ant Rotušės fasado Vilniuje ir ant prezidentūros fasado Varšuvoje, nušvis vaizdo projekcijos su 1863 metų sukilimo herbu.
Lenkijos Erelį, Lietuvos Vytį ir Rusios arkangelą Mykolą vaizduojantis herbas simbolizuoja tautų vienybę prieš okupacinę valdžią. Vilniečiai ir sostinės svečiai projekciją Rotušės aikštėje galės stebėti tuo pačiu metu kaip ir žiūrovai Varšuvoje – nuo šeštadienio 17 val. iki pat sekmadienio ryto.
„1863–1864 sukilimas padėjo plėtotis demokratinei minčiai, nacionalinio išsivadavimo judėjimui. Džiugu, kad neužmirštame bendros istorijos ir kartu su kaimynine lenkų tauta pagarbiai minime datą, kuri ypač svarbi abiem mūsų tautoms. Vaizdo projekcijos Lietuvos ir Lenkijos sostinėse simboliškai apjungia miestus, kviečia prisiminti šį prasmingą istorinį įvykį pasižymintį drąsa ir vieningumu“, – sako Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.
Džiugu, kad neužmirštame bendros istorijos ir kartu su kaimynine lenkų tauta pagarbiai minime datą, kuri ypač svarbi abiem mūsų tautoms.
1863–1864 m. sukilimas – vienas iš daugelio kovų už valstybingumo atstatymą. 1863 m. sausio 22 d. manifestu, skelbiančiu sukilimo pradžią, Lenkijos, Lietuvos ir Rusios tautos buvo pakviestos kovoti už Tėvynės, t. y. buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemių, išvadavimą. Manifestas lietuvių ir lenkų kalbomis skelbė visų krašto gyventojų lygybę, valstiečių laisvę ir teisę į žemę.
„Nepaprastai džiugu, kad Sausio sukilimo metinėms paminėti pasirinktas toks įspūdingas būdas, – sako Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Małgorzata Stefanowicz-Pecela. – 1863 m. sukilimas – ne tik lenkų ir lietuvių istorinės ir kultūrinės bendrystės, bet ir meilės mūsų tautas siejančioms laisvei ir lygybei simbolis. Sukilėlių ir jų idealų atminimas, kaip matome, gali tapti puikiu pagrindu tęsti lenkų ir lietuvių kultūrų dialogą.“
1863 m. pavasarį ir vasarą sukilimas apėmė didžiąją buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių dalį. Prieš carinę kariuomenę, kuri 1864 m. pradžioje turėjo 144 tūkstančių karių, kovojo apie 15 tūkstančių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kareivių. Turėdama ryškią karinę persvarą, carinė valdžia numalšino sukilimą ir ėmėsi ne tik tiesioginių represijų prieš sukilime dalyvavusius asmenis, bet ir pradėjo diskriminacinę politiką.
Po 1863–1864 m. sukilimo pradėtas kirilicos diegimas lietuvių raštijoje, 1865 m. paskelbtas lotyniškų rašmenų draudimas, mokyklose buvo dėstoma vien rusų kalba, lenkams uždrausta dirbti mokyklose bei valdžios įstaigose, įvestos naujos diskriminacinės priemonės prieš lenkakalbę bajoriją. Sukilimas buvo svarbi lūžio data. Lietuviai, lenkai ir baltarusiai šiame sukilime paskutinį kartą kovojo su bendru priešu ir už bendrą valstybę.
2019 m. lapkričio 22 d. Vilniuje vyko iškilmingos 1863–1864 m. sukilimo vadų K. Kalinausko, Z. Sierakausko ir kitų sukilimo dalyvių valstybinės laidotuvės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje pradedamas Minsko plento atkarpos remontas1
Vilniuje mažėjant eismo intensyvumui, nuo pirmadienio iki rugpjūčio pabaigos bus tvarkoma Minsko plento atkarpa nuo Žirnių gatvės iki Vilniaus miesto ribos. ...
-
Vilniaus apetitas apkarpytas, kad dar labiau nenutoltų nuo kitų regionų
Birželio viduryje Lietuvoje viešėjusi už sanglaudą ir reformas atsakinga eurokomisarė Elisa Ferreira sako, kad Europos Komisija (EK) sostinės regionui iš Vyriausybės prašytų beveik 700 mln. eurų iš Sanglaudos politikos fond...
-
Liūčių atgarsiai: vos išvengta žūčių, specialistai bijo – Gedimino kalnui gresia dar nuošliaužų19
Liūtys tikrai žmonėms pridarė daugybę bėdų. Pasirodo, skirtingose vietose tik dėl laimingo atsitiktinumo pavyko išvengti žmonių aukų, praneša LNK. ...
-
Nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams16
Trečiadienį nuslinkus nuošliaužai, Gedimino kalnas laikinai uždaromas lankytojams. ...
-
Viceministras: nacionalinė koncertų salė be valstybės pagalbos neišsilaikys8
Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius pripažįsta, kad sostinėje ant Tauro kalno planuojama nacionalinė koncertų salė be valstybės pagalbos neišsilaikys, tačiau, anot jo, tokio tikslo ir nėra. ...
-
Po visą parą trukusio lietaus rytiniame Gedimino kalno šlaite fiksuota nuošliauža9
Gedimino kalno šiaurės rytiniame šlaite po visą parą trukusio itin intensyvaus lietaus trečiadienį ryte užfiksuota nuošliauža, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. ...
-
Vilniaus regione vyksta civilinės saugos pratybos dėl atominės grėsmės iš Baltarusijos1
Vilniaus regione trečiadienį vyksta valstybės lygio civilinės saugos funkcinės pratybos. ...
-
Nigerija iš Ukrainos į Vilnių perkelia savo ambasadą
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį susitiko su Nigerijos ambasadoriumi Lietuvai Shina Fatai Alege‘u. Susitikimo metu ministras su Nigerijos ambasadoriumi aptarė aktualius dvišalio bendradarbiavimo klausimus, numatė k...
-
Rengiantis nacionalinės koncertų salės statyboms bus sukurtas akustinis jos maketas3
Kitų metų pradžioje sostinėje rengiantis pradėti nacionalinės koncertų salės statybas, bus sukurtas dešimtkart mažesnis akustinis jos maketas. ...
-
Vilniaus gatvėse – policijos troleibusas: kvies jaunimą rinktis pareigūno profesiją7
Į Vilniaus gatves išriedėjo Policijos troleibusas – be švyturėlių, sirenų, bet pažymėtas kaip priklauso – policijos simbolika. Jei kada norėjote pasivažinėti su policijos automobiliu, dabar galite tai padaryti su troleibusu....