Vilniaus savivaldybė iš „City Service“ prisiteisė 10 mln. eurų

Generalinė prokuratūra ir savivaldybė siekė įrodyti viešojo intereso pažeidimą – kad „City Service” nuo 2002 metų iki 2012 metų padarė 20,591 mln. eurų nuostolį miestui.

Vilniaus apygardos teismas liepos 16 dieną ieškinį tenkino iš dalies – „City Service“ savivaldybei turi sumokėti pusę reikalautos sumos – 10,293 mln. eurų.  

Savivaldybė pranešė, kad 10 metų daugiau nei 200 Vilniaus darželių ir mokyklų mokėjo už suvartotą šilumą ne pagal juose įrengtus apskaitos prietaisų rodmenis, o pagal sutartyse numatytas tam tikras formules. Taip susidarė 20 mln. eurų viršijantis skirtumas.

„Daroma išvada, jog tokiu būdu savivaldybė patyrė nuostolį ir sudarė galimybę „City Service“ nepagrįstai gauti šią sumą, ką be kita ko, patvirtina ir „City Service“ finansinių ataskaitų duomenys apie tiriamuoju laikotarpiu gautą grynąjį pelną“, – rašoma teismo nutartyje.

Pasak teismo, jei savivaldybė būtų mokėjusi už šilumą tiesiogiai „Vilniaus energijai“, o ne tarpininkei „City Service“, ji būtų sumokėjusi 20 mln. eurų mažiau.

Tačiau teismas nustatė, kad dalį atsakomybės dėl patirtos žalos turi prisiimti ir veiksmų nesiėmusi savivaldybė, dėl to jai nuspręsta priteisti tik pusę prašytos sumos – 10,293 mln. eurų.

Pasak teismo, net po to, kai 2013 metų rugpjūtį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį, kurioje buvo iškeltas 2010 metais pasirašytos viešo pirkimo sutarties vykdymo teisėtumo klausimas, savivaldybė iš esmės nesiėmė jokių veiksmų sutarties vykdymo teisėtumui patikrinti.

Tuo metu „City Service“ teisme gynėsi, kad prokurorai ir savivaldybė visų pirma turėjo įrodyti, jog tokią žalą lėmė būtent „City Service“ veiksmai ir aplaidumas. Pasak bendrovės, galimą žalą lėmė savivaldybės administracijos veiksmai.

„City Service“ teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir prasilenkiantis su logika.

„Nors po savivaldybės skelbto tarptautinio konkurso pasirašyta sutartis teismo pripažinta teisėta ir tinkamai vykdoma, tačiau argumentuojama, esą ji buvo neracionali (...). Neabejotinai skųsime šį absurdišką sprendimą“, – rašoma BNS atsiųstame bendrovės komentare.

„City Service“ įsitikinusi, kad bendrovei nuo 2002 metų suefektyvinus šilumos tiekimą, Vilnius už darželių ir mokyklų šildymą mokėjo gerokai mažiau nei iki sutarčių pasirašymo ar joms pasibaigus, ir buvo „sutaupyta apie 20 mln. eurų“.

Bendrovės teigimu, 2013 metų rugpjūtį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutarė, jog  sutartis su savivaldybe yra teisėta. Kiek anksčiau, 2012 metais, Generalinė prokuratūra, tyrusi sutarties teisėtumą, anot „City Service“, taip pat nerado nusikaltimo sudėties ir tyrimą nutraukė.

2013 metų rugpjūtį „City Service“ galutinai laimėjo ginčą su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) dėl 122 mln. litų (35,3 mln. eurų) vertės Vilniaus darželių bei mokyklų pastatų priežiūros bei šilumos ir karšto vandens tiekimo sutarties.

Tačiau VPT ginčijo savivaldybės 2010 metų birželį skelbtą konkursą – jis esą pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl naują sutartį tarnyba prašė pripažinti negaliojančia.

LAT tuomet nutarė, kad sutartis yra teisėta, tračiau teisėjų kolegija apie galimą viešojo intereso pažeidimą informavo Generalinę prokuratūrą, kad ji pareikštų ieškinį viešajam interesui ginti. Anot teismo, byloje nebuvo nustatyta, ar sutarties šalys vykdė mokėjimus pagal sutartį, ar „City Service“ atsiskaitinėjo su „Vilniaus energija“. 

Įtarimus padarius 20,6 mln. eurų nuostolių Vilniaus biudžetui teisėsauga 2014 metų liepą pareiškė savivaldybės administracijai ir bendrovei „City Service“.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) tuomet įtarė, jog nuostoliai susidarė Vilniaus savivaldybei perkant šilumą iš „City Service“. Pasak tyrėjų, nuo 2002 metų savivaldybė su įmone atsiskaitė pagal formulę, į kurią įtrauktos ir šilumos bei karšto vandens tiekimo paslaugos.

Savivaldybė ir „City Service“ 2010 metų lapkritį pasirašė naują trejų metų 35,3 mln. eurų vertės sutartį prižiūrėti Vilniaus darželių bei mokyklų pastatus bei tiekti šilumą ir karštą vandenį.