Tyrimas: trečdalis sostinės dešimtokų alkoholio vartojo iki 13 metų

Praėjusiais metais atliktas tyrimas taip pat parodė, kad 30 proc. yra bent kartą buvę girti, kasdien rūko 5 proc. apklaustųjų, o septintadalis (15 proc.) bent kartą gyvenime yra vartoję kanapių.

„Augimas yra. Tačiau, jis yra nežymus. Kontekstas psichoaktyvių medžiagų vartojimo sparčiai kinta ir tie pokyčiai keliais procentiniais punktais yra natūrali eiga reaguojant į visą rinką“, – pristatydama tyrimą kalbėjo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus koordinatorė Emilija Gaidytė.

Anot jos, tyrimas parodė, kad elektronines cigaretes bent kartą gyvenime rūkė 54 proc., o per pastarąsias 30 dienų – 29 proc. apklaustųjų. Ji pastebėjo, jog naujų psichotropinių medžiagų vartojimo formos yra įvairios: nuo pleistrų, purškiklių, guminukų iki žolinių preparatų, tačiau šiuo metu Lietuvoje pastebimas medžiagų, vartojamų per elektronines cigaretes, paplitimas.

Lyginant su 2020-aisiais, padaugėjo jaunuolių, kurie vartojo migdomųjų ar raminamųjų vaistų be gydytojo paskyrimo.

Matome, kad rizikingo eksperimentinio vartojimo yra ženkliai padaugėję, tą matome ir Vilniaus mieste. Iš ko ir galima teigti, kad psichoaktyvių medžiagų prieinamumas tapo žymiai greitesnis.

„Matome, kad rizikingo eksperimentinio vartojimo yra ženkliai padaugėję, tą matome ir Vilniaus mieste. Iš ko ir galima teigti, kad psichoaktyvių medžiagų prieinamumas tapo žymiai greitesnis. Šį signalą mums duoda ir mokyklų direktoriai bei vaiko gerovės Vilniaus mieste statistika“, – sakė Respublikinio priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėja Giedrė Misiūnienė.

„Spekuliuoti ir planuoti, kas bus po dviejų metų, nesinori, tačiau žinant tai, jog atsiranda naujų medžiagų, rodo, kad vartojimo paplitimas tikėtina, jog augs“, – teigė E. Gaidytė.

Jaunėja apsinuodijusieji alkoholiu

Savo ruožtu Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovė Aušra Bilotienė Motiejūnienė pastebėjo, jog apsinuodijusių alkoholiu amžiaus vidurkis mažėja.

„Kalbant apie apsinuodijimą alkoholiu, tai metai jaunėja. 11-17 metų asmenys atvyksta apsinuodiję alkoholiu, kurių promilės siekia mažiausiai 1,4, o ir daugiau“, – kalbėjo ji.

Ligoninės vadovė taip pat pažymėjo, kad šiuo metu fiksuojama daug atvejų kai alkoholis yra maišomas su narkotinėmis medžiagomis, tokie vaikai sudaro apie 37 proc. iš visų besigydančių reanimacijoje.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus koordinatorės, vertinant nacionalinius tyrimus bei tarptautines tendencijas situacija kitose Lietuvos miestuose yra labai panaši, kaip ir sostinėje. Anot jos, didelių išskirtinumų nėra.

Vadovaujantis 2022 metų Vilniaus mokinių tyrimo rezultatais, didelė jaunuolių dalis teigia turinti pozityvius santykius su tėvais ar globėjais – aštuoni iš dešimt (82 proc.) mokinių lengvai gauna užuojautos ir šilumos iš tėvų. Vis dėlto, daugiau nei pusė (55 proc.) vaikų savaitgalius leidžia ne su tėvais, o daugiau nei trečdalis (36 proc.) neturi aiškių taisyklių, kada vakarais turi grįžti namo.

„Labai džiaugiamės, kad aštuoni iš dešimt Vilniaus moksleivių gali gauti šilumą ir pagalbą iš savo tėvų. Panašus skaičius moksleivių nurodė, kad su tėvais gali kalbėtis asmeniniais klausimais ir tas tėvų vaidmuo yra tikrai svarbus, tačiau nepaisant to yra sritys, kurias reikėtų stiprinti“, – sakė E. Gaidytė.

Labai džiaugiamės, kad aštuoni iš dešimt Vilniaus moksleivių gali gauti šilumą ir pagalbą iš savo tėvų.

Tarp šių sričių Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atstovė įvardino taisyklių nurodymą, kaip jaunas žmogus turėtų elgtis namuose ir už jų ribų, taip pat tėvų su vaikais laiko leidimą savaitgaliais.

Lemia įvairūs veiksniai

Specialistės pažymėjo, jog priežasčių, lemiančių jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, yra labai daug: nuo asmeninių savybių ir malonumų pojūčio paieškų iki socialinių ir ekonominių bei aplinkos veiksnių.

Vilniaus miesto savivaldybė ir „Vilnius sveikiau“ vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos modelį „Planet Youth“ įgyvendina nuo 2020 metų.

„Modelio tikslas – išvengti ar sumažinti jaunų žmonių įsitraukimą į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą: didinti jų užimtumą, sudaryti galimybių įsitraukti į prasmingą veiklą ir sustiprinti sveikatą, santykius su aplinka ir ryšį su bendruomene“, – nurodoma savivaldybės antradienį išplatintame pranešime.

„Artėjant vasarai mūsų žvilgsnis krypsta į tėvus, kad ši problema bus skirta daugiausia tėvų įgalinimui ir mūsų toks pasirinkimas yra nulemtas mokslų metų pabaigos“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

„Mūsų žinutė, kurią šiandien siunčiame yra, kad visi suaugę turi galią apie tai kalbėti“, – pabrėžė ji.

Apklausoje dalyvavo dešimtų klasių 3184 moksleiviai iš 55 mokyklų. Tyrimas vykdytas 2022-ųjų lapkričio ir gruodžio mėnesiais, jį sudarė klausimai apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą, paauglių santykį su šeima, bendraamžiais ir mokykla, jų laisvalaikį. Tyrimas atliekamas kas du metus.