Vilniaus vidurines mokyklas purto reorganizacijos baimė. Pertvarkos ir nežinomybė, kad bus po jų, labiausiai jaudina moksleivių tėvus. Jie nuogąstauja, kad prievarta į svetimas mokyklas perkelti jų vaikai susikirs per baigiamuosius egzaminus.

Pritrūks laiko prisitaikyti

Vilniuje šiuo metu veikia 47 vidurinės mokyklos. Iki 2012 m. savivaldybė privalo jas išskaidyti į pagrindines, arba progimnazijas, ir gimnazijas. Vidurinių mokyklų reorganizacijos planai gąsdina ne tik moksleivius, bet ir jų tėvus. Jie sunerimę, kad permainos likus porai metų iki baigiamųjų egzaminų gali turėti lemiamą įtaką vaikų mokymosi rezultatams.

"Paauglystėje adaptacijos procesas minimaliai trunka dvejus trejus metus. Aplinkos pokyčiai gali pakenkti mokslams", – kalbėjo Tuskulėnų vidurinėje mokykloje besimokančio dešimtoko mama Janina Tutkuvienė.

Ji jaudinasi, kad po reformos vienuoliktą ir dvyliktą klasę jos sūnui gali tekti baigti mokykloje su svetimais bendraklasiais ir nepažįstamais mokytojais.

"Tuskulėnų mokykla dirba dviem pamainomis, mokiniai į ją veržte veržiasi. 20 proc. ją lankančių vaikų atvyksta iš aplinkinių rajonų. Vadinasi, tėvai mokymo įstaigą renka ne tik pagal jos geografinę padėtį. Svarbu ir geras vardas, mokymo kokybė ir pasiekimai. Manome, kad jei jau reorganizacija neišvengiama, Tuskulėnų vidurinei mokyklai galėtų būti suteiktas gimnazijos statusas", – svarstė J.Tutkuvienė.

Planuoja, bet neaiškina

Norėdami atkreipti dėmesį, kad mokyklos bendruomenės numatomos reorganizacijos padariniai netenkina, tėvai rengia susirinkimus, renka parašus ir miesto valdžiai rašo raštus, kuriuose išdėsto, kokią žalą mokiniams gali padaryti neapgalvoti sprendimai dėl mokyklos ateities.

"Mano vaikai nuo pirmos klasės lankė tą pačią mokyklą, klasės draugai susibūrę į vieną branduolį. Kai galėjome rinktis kitą mokyklą, likome savojoje. Vaikai pripratę prie pedagogų, lanko papildomus užsiėmimus. Išvaryti juos kitur... Nemanau, kad tai sveikas reiškinys", – stebėjosi ir kito Tuskulėnų vidurinės mokyklos dešimtoko mama Alma Mirzienė.

Ji apgailestavo, kad nelabai kas linkęs atsižvelgti į mokyklos bendruomenės nuomonę. "Nuspręsta vykdyti reorganizaciją ir tos linijos laikomasi. O kad kas nors ateitų pasišnekėti su tėvais, vaikais... Pas mus įstatymo raidė pirmoje vietoje, žmogaus yra tik po to", – nusivylimo neslėpė A.Mirzienė.

J.Tutkuvienė irgi atkreipė dėmesį, kad reorganizacijos planai pernelyg įslaptinti.

"Keistas slaptumas ir neviešinimas. Gandai apie pertvarką perduodami iš lūpų į lūpas. Renkame parašus, rašome raštus, bet net iki galo nežinome, kas iš tikrųjų gresia mokyklai", – absurdišką padėtį nupasakojo J.Tutkuvienė.

Neišgelbėtų net mitingai

Tuskulėnų vidurinės mokyklos direktorius Ričardas Vitkus sakė suprantąs moksleivių tėvų norą, kad vaikai nepertraukiamai mokytųsi toje mokykloje, kurioje pradėjo žinių kelią. "Tačiau yra įstatymas. Gali mitinguoti, nemitinguoti. Kadangi mokyklos steigėja savivaldybė, ji ir spręs", – aiškino R.Vitkus.

Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis neslėpė pastarosiomis dienomis sulaukiantis ir skambučių, ir laiškų. Juose teiraujamasi, kas bus su viena ar kita mokykla po reorganizacijos. G.A.Petronis per dieną aplanko bent kelias mokyklas, kurių bendruomenei pristato ateities perspektyvas.

"Daugumą Tuskulėnų vidurinės mokyklos mokinių sudaro jaunesnio amžiaus vaikai. Mokykla toje mikrorajono vietoje yra viena, todėl manome, kad ji turėtų būti skirta jaunesnio amžiaus vaikams – 1–8 arba 1–10 klasių mokiniams. 9–12 arba 11–12 klasių moksleiviams numatyta visiškai šalia įsikūrusi Šv. Kristoforo keturmetė vidurinė mokykla, kuri jau nuo rugsėjo 1 d. taps keturmete gimnazija", – savivaldybės viziją pristatė G.A.Petronis.

Mokslus spės užbaigti?

Dėl gausesnio jaunesnio amžiaus mokinių skaičiaus Tuskulėnų vidurinė mokykla į gimnazijos statusą pretenduoti negali. Jai lieka apsispręsti, kokia mokykla ji nori tapti: progimnazija (1–8 klasės) ar pagrindine (1–10 klasės).

"Jei mokykla tampa progimnazija, nuo šių metų rugsėjo 1-osios ji turėtų nekomplektuoti devintų klasių. Jei mokyklos bendruomenė apsisprendžia pasirinkti pagrindinės mokyklos statusą, tik nuo 2011 m. rugsėjo 1-osios mokykla pradėtų nekomplektuoti vienuoliktų klasių", – aiškino G.A.Petronis.

Jo manymu, progimnazijos kelias paprastesnis, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti priešingai.

"Jei žinočiau, kad mano vaikai mokykloje, kurioje mokosi, negalės baigti dvyliktos klasės, aš juos verčiau perkelčiau į kitą devintoje, o ne vienuoliktoje klasėje. Vaikams gimnazijoje geriau mokytis nuo pirmos, o ne nuo trečios gimnazijos klasės – lengviau prisitaikyti", – kalbėjo G.A.Petronis.

Jis akcentavo, kad nuo kitų mokslo metų nekomplektuojant devintų klasių, vyresnieji moksleiviai dar spės mokslus užbaigti savo mokykloje.

Vilnius atsilieka

Švietimo ir mokslo ministerija pristatė projektą, pagal kurį iki 2012 m. Lietuvoje neliks vidurinių mokyklų. Jų Vilniuje šiuo metu veikia 47, tad savivaldybė jas per dvejus metus privalo išskaidyti į pagrindines, arba progimnazijas, ir gimnazijas.

Iki tų pačių 2012-ųjų privalu užbaigti mokyklų reorganizaciją: panaikinti antras pamainas veikiančiose mokyklose, dalį šių moksleivių perkelti į pustuštes mokyklas, o merdinčias visai panaikinti. Šis planas pradėtas vykdyti 2005 m. Dauguma Lietuvos savivaldybių užbaigė arba yra bebaigiančios mokyklų reorganizaciją. O Vilniaus miesto savivaldybė koja kojon žengia su Telšių, Ukmergės, Vilkaviškio savivaldybėmis, kuriose pertvarka vos įpusėjusi.