Tiltų, mokyklų ir parkų vardus valdžia keičia kaip kojines

Vilijampolės ir Aleksoto tiltai, Santakos parkas, Radvilėnų vidurinė mokykla – šiuos pavadinimus kauniečiai žino ne vienus metus. Valdžios užgaidos juos keisti neva garbingesniais nepakeitė miestiečių įpročių.

Žmonėms naujovės nerūpi

"Man jokio skirtumo, kaip tą tiltą pavadins valdžia ir kokią lentelę prie jo prikals. Aš jį vis tiek vadinsiu Aleksoto tiltu", – pūsdamas cigaretės dūmą porino prie Vytauto Didžiojo tilto sutiktas žvejys.

Ir pernai atnaujintą Vilijampolės tiltą kauniečiai retai pavadina naujuoju Petro Vileišio vardu. Miesto meras Andrius Kupčinskas prasitarė, kad yra sulaukęs pasiūlymo Panemunės tiltą pavadinti poeto Bernardo Brazdžionio vardu. Kol kas nežinia, ar miesto politikai svarstys tokį pasiūlymą.

Žinomas tiltų inžinierius Henrikas Kebeikis "Kauno dienai" yra sakęs, kad žmonės sunkiai priima naujus tiltų pavadinimus. Anot jo, kauniečiai įprato tik du tiltus vadinti garsių žmonių vardais. "Taip atsitiko su M.K.Čiurlionio ir Č.Radzinausko tiltais, kurie nuo pat pradžių buvo taip pavadinti", – pastebėjo H.Kebeikis.

Būtent šią miesto tarybos kadenciją Kaune atsirado ne vienas naujas pavadinimas. Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius kreipėsi į miesto vadovus prašydamas Santakos parką pavadinti popiežiaus Jono Pauliaus II vardu. Būtent čia 1993-iaisiais tuometinis Bažnyčios vadovas aukojo šv. Mišias. Kaip svarus argumentas, kodėl reikia keisti parko pavadinimą, įvardyta galimybė gauti lėšų iš Jono Pauliaus II piligriminio kelio programos šiai teritorijai sutvarkyti.

2007 m. spalį Santakos parke esantis atminimo kalnelis ir aikštė priešais jį pavadinta Jono Pauliaus II vardu, tačiau pavadinimas liko labiau simbolinis. Miestiečiai, eidami pasivaikščioti į šią Senamiesčio vietą, dažniausiai mini Santakos pavadinimą, o ne popiežiaus vardą.

Įžvelgia susireikšminimą

Kauno savivaldybės Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijai vadovaujantis tarybos narys Stasys Žirgulis gana skeptiškai vertina pavadinimų kaitaliojimą. Jo nuomone, yra gerokai svarbesnių dalykų. "Reikia turėti proto ir saiko. Kartais atrodo, kad tuoj žodyne žodžių pritrūksime norėdami viską sureikšminti ir kažkaip ypatingai pavadinti", – ironizavo politikas. Jo nuomone, taip pasireiškia mažos lietuvių tautos nevisavertiškumas.

"Daug protingiau būtų prie tilto rasti vietą ir iškabinti lentą su visa to tilto istorija, permainomis ar net vaizdais, kaip tas statinys keitėsi laikui bėgant", – alternatyvą siūlo S.Žirgulis. Jo nuomone, tą patį būtų galima padaryti ir suteikiant pavadinimus gatvėms.

"Po 50 metų niekas neprisimins, kas toks buvo Vincentas Sladkevičius ir kodėl jo vardu pavadinta gatvė, jeigu ant pirmuoju numeriu pažymėto namo nebus lentelės su trumpa informacija apie šį žmogų. Svarbu, kad miestiečiai žinotų ne tik pavadinimus, bet ir istoriją", – įsitikinęs tarybos narys.

Kol kas toks pasiūlymas niekam neatrodo įdomus. S.Žirgulis piktinasi, kad miesto vadovai suranda milijonines sumas naujam savivaldybės pastatui pirkti arba nuomoti, o savo istorijos įamžinti nesugeba. Pasak S.Žirgulio, suteikdama pavadinimus gatvėms miesto valdžia taip pat neturi aiškaus plano.

Raktas į sėkmę?

Per pastaruosius dvejus metus savo iškabas suskubo keisti ne viena miesto mokykla. Garbingą Mato Šalčiaus vardą turėjusi mokykla Šančiuose staiga tapo Šv.Mato katalikiška vidurine mokykla. Šį pavasarį miesto taryba pritarė, kad Radvilėnų mokyklai Žaliakalnyje būtų suteiktas Jono Žemaičio-Vytauto vardas. Petro Vileišio vidurinė mokykla sumanyta pervardyti Petro ir Jono Vileišių vidurine mokykla. Tokių permainų mokyklų iškabose rastume ir daugiau.

"Kuo buvo blogas Radvilėnų mokyklos pavadinimas? Dabar šis vietovardis sunaikintas", – apgailestavo S.Žirgulis.

Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas nemano, kad mokyklų pavadinimų keitimas yra mados reikalas. "Tai nišos ieškojimas. Kaune, norint konkuruoti tarp mokyklų, reikia galvoti apie ugdymo įstaigos filosofiją, kryptį, patrauklumą", – aiškino A.Bagdonas.

Pavadinimo keitimas neišvengiamai susijęs ir su piniginėmis išlaidomis. Reikia iš naujo registruoti mokyklos nuostatus, gaminti naują įstaigos antspaudą, keisti iškabą. Tačiau Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas neabejoja, kad mokyklos bendruomenei tokia permaina atneša daugiau naudos. "Mokyklos stengiasi sukurti pavadinimą atitinkančią atmosferą, įkuria muziejų, skatina mokinius domėtis istorija", – sakė valdininkas.

Valdas Rakutis, istorikas

Gerai parinkti pavadinimai, atitinkantys tam tikrą istorinį kontekstą, susiję su toje vietoje vykusiais įvykiais, suteikia tam tikro savitumo, pagyvina monotonišką miesto veidą. Vieni pavadinimai prigyja, kiti – ne. Neprigyja tada, kai suteikiamas vardas asmens, kuris žinomas tik labai siauroje srityje, kuris bendruomenei yra svetimas. Žmonėms reikia suteikti daugiau informacijos. Pavyzdžiui, prie pirmojo gatvės namo ar sankryžoje galėtų būti informacinė lentelė apie tai, kas tas P.Plechavičius, S.Žukauskas ar kitas asmuo buvo. Jeigu kas nors kada nors buvo pavadinta vienu vardu, jį galima keisti tik atsižvelgiant į labai rimtas aplinkybes – pavadinimą suteikė okupantai, prievarta ir pan. Todėl šiandien pas mus nebėra Lenino aikščių. Bet pagarba senovei turi išlikti. Viduramžių gatvės turi vadinti kepėjų, batsiuvų ir panašiais vardais, nes jos tokios ir buvo. Žmonės prisiriša prie pavadinimų, todėl ir dabar kauniečiai žino "Vitebsko" parduotuvę arba "25-mečio turgų". Gera išeitis – pereinamuoju laikotarpiu naudoti abu pavadinimus. Gerai, kai naujiems statiniams suteikiami nauji pavadinimai, susiję su pastatymo laikotarpiu. Aleksoto tiltas prieš karą vadinosi Vytauto Didžiojo tiltu. Tai istorinės tiesos atkūrimas. O kai Mato Šalčiaus mokyklą pervardija Šv.Mato – jau yra negerai. Konkretaus pagarbos verto žmogaus vardas mokyklai buvo suteiktas neseniai ir jo keitimas yra nepagarba tradicijoms.