Teisme – VKI ir Vilniaus rajono mero ginčas dėl užrašų lenkų kalba

Anksčiau VKI buvo nurodžiusi Vilniaus rajono merui Robertui Duchnevič panaikinti minėtus užrašus, tačiau ginčų komisija nutarė, kad toks sprendimas nepagrįstas. Po šio nutarimo VKI kreipėsi į teismą.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose gruodžio 16 d. išnagrinėta administracinė byla, kurioje VKI skundžia jai nepalankų Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą dėl lenkiškų užrašų dviejuose Vilniaus rajono kaimuose. Šioje byloje Vilniaus rajono savivaldybės meras R. Duchnevič yra nurodomas atsakovu.

Bylos duomenimis, VKI 2023 m. gegužės 22 d., atlikusi patikrinimą, priėmė nurodymą Vilniaus rajono savivaldybės merui R. Duchnevič iki 2023 m. liepos 1 d. panaikinti Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose (Vilniaus rajonas) naudojamus užrašus lenkų kalba.

Kaip Eltą informavo Regionų administracinio teismo atstovė spaudai Sigita Gamulėnienė, meras, nesutikdamas su inspekcijos nurodymu ir laikydamas jį nepagrįstu bei neteisėtu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai. 2023 m. liepos 21 d. tenkino R. Duchnevič skundą ir panaikino VKI nurodymą nukabinti Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose esančius užrašus lenkų kalba.

VKI savo ruožtu dėl teismui apskundė jai nepalankų ginčų komisijos sprendimą, prašydama šį panaikinti ir palikti galioti nurodymą nukabinti Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose naudojamus užrašus lenkų kalba.

Kaip Eltai teigė Vilniaus rajono mero R. Duchnevič patarėjas Kęstutis Butvydas, gruodžio 16 d. teisme ginčo pusės pristatė savo pozicija.

„Sprendimą teismas planuoja skelbti 2025 m. sausio 16 dieną“, – sakė K. Butvydas.

Eltos kalbintas Vilniaus rajono meras R. Duchnevič pasakojo Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose yra naudojamos dekoratyvinės šių kaimų pavadinimų lentelės, kuriose vietovių pavadinimai užrašyti lenkų kalba. 

Mero įsitikinimu, užrašai lenkų kalba minėtuose kaimuose gali būti naudojami. Jis ragino atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, Vilniuje yra pakabinta ne viena gatvės lentelė, kurioje gatvės pavadinimas parašytas ne lietuvių kalba.

„Kadangi nėra valstybėje sutvarkytas reguliavimas ir mes leidžiame tokioms institucijoms, kaip Valstybinė kalbos inspekcija, manipuliuoti. Ateina tam tikrų politinių pažiūrų vadovas, kuris turėtų nešališkai dirbti. Jis vykdo įstatymą, aišku, bet įstatymas yra netobulas ir iki šiol Seimas yra neišsprendęs klausimų, kaip tokiose situacijose įstatymą taikyti.

Vilniaus mieste, jei pasižiūrėsime, dekoratyvinių lentelių skirtingomis kalbomis su gatvių pavadinimais meras R. Šimašius prikabinęs vos ne kiekvienoje gatvėje“, – Eltai pasakojo R. Duchnevič.

Galiausiai, anot R. Duchnevič, Seimas turėtų sureguliuoti įstatymus taip, kad būtų iki galo aišku, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis galima būtų kabinti viešus užrašus ne lietuvių kalba.

„Seimas negali amžinai į tai žiūrėti pro pirštus, turi sureguliuoti reglamentavimą, kad nebūtų iš institucijų pusės interpretavimo ar manipuliavimo“, – aiškino Vilniaus rajono meras.

ELTA primena, kad šių metų gruodžio 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė, kad dvikalbiai vieši užrašai ten, kur yra poreikis suteikti informaciją tiek vietos gyventojams, tiek užsienio svečiams, yra galimi.

Šį sprendimą LVAT priėmė, išnagrinėjęs ginčą dėl dvikalbių viešų užrašų Šalčininkų rajone.

LVAT panaikino VKI nurodymą, įpareigojantį dvikalbius viešuosius užrašus lietuvių ir lenkų kalbomis Šalčininkų mieste pateikti tik valstybine kalba.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad užsienio kalba gali būti vartojama viešųjų užrašų kontekste, ypač tada, kai tai naudojama tarptautinio bendravimo reikmėms, pavyzdžiui, transporte ar viešosiose vietose, kur yra poreikis suteikti informaciją tiek vietiniams gyventojams, tiek užsienio svečiams. Anot teismo, tokią galimybę numato ir viešuosius užrašus reglamentuojantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas.