- Aida Valinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus miesto taryba nusprendė kreiptis į Vyriausybę, kad sostinės savivaldybei valdyti, naudotis ir disponuoti patikėjimo teise būtų perduoti mieste esantys miškų sklypai. Tačiau tokie savivaldybės planai sukėlė nerimą vilniečiams – ar miškai Vilniuje dar išliks esant dabartinei želdinių politikai?
Sunku tvarkytis
Kaip informavo savivaldybė, miesto taryba ėmėsi keisti, kaip teigia, paradoksalią situaciją, kai, tvarkydamas net 35,6 proc. miesto teritorijos užimančius miškus, Vilnius nėra tos žemės valdytojas.
Kaip ir kituose miestuose, visi Vilniuje esantys miškai yra valstybinės reikšmės ir laikomi išimtine valstybės nuosavybe. Tad Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl valstybinių miško žemės sklypų perėmimo valdyti, naudotis ir disponuoti jais patikėjimo teise, kad miestas, būdamas miškų administratorius, tvarkydamas juos savo lėšomis ir jėgomis, taptų jų šeimininkas. Šio sprendimo pagrindu ir bus kreipiamasi į Vyriausybę dėl minėtų sklypų perdavimo.
Vilniaus miesto savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka administruoja miesto ribose esančius miškus, išskyrus miesto pakraščiuose esančias buvusias rajonų teritorijas, kur miškus ir toliau prižiūri urėdijos. Tačiau visų mieste esančių valstybinės reikšmės miškų užimtą žemę patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Sostinės vicemero Vytauto Mitalo teigimu, dėl šios priežasties savivaldybė negali tinkamai įgyvendinti miško administratoriaus teisių – kyla keblumų įrengiant miškuose takus, apšvietimą ir kitą infrastruktūrą, nes tam būtina gauti dabartinės valstybinės žemės patikėtinės – NŽT – pritarimą.
V.Mitalas tikina, kad problemą galima būtų išspręsti savivaldybei perėmus miško sklypus valdyti patikėjimo teise. Tokiam žingsniui pritaria ir NŽT.
Viliojantys kąsniai ir kąsneliai
Prašomi perduoti miško sklypai išsibarstę po visą savivaldybės teritoriją. Tai ir Antakalnį juosiantys miškai, įskaitant Valakampius, ir Žvėryne, Verkiuose, Pavilnyje, kitose miesto dalyse esantys miškai. Nemaža jų dalis yra saugomose teritorijose – Pavilnių ir Verkių regioniniame parke ar draustiniuose. Kai kurie iš perimamų miško sklypų yra miško parkų ribose – Jamonto parke Jeruzalėje, Lūžių parke Viršuliškėse. Minimalus miško žemės sklypo dydis – 10 a, maksimalus gali siekti ir keletą hektarų. Visi jie sudaro miško kvartalus, kurie jungiasi į ištisus miškų masyvus.
Pirmuoju etapu ketinama kreiptis dėl daugiau negu 900 sklypų perdavimo. Dėl mažesnės dalies likusių sklypų perdavimo bus kreipiamasi vėliau, iš karto, kai tik NŽT perduos jų dokumentus savivaldybei.
Vilniečiams neramu
Vilniaus savivaldybės „Facebook“ paskyroje paviešinta ši informacija sulaukė prieštaringų vilniečių vertinimų. Vieni svarstė, kad, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, savivaldybės klerkai taip lengva ranka galės „likviduoti“ tuos miškus, juos parduodant suinteresuotiems asmenims.
Kiti baiminosi, kad šiais laikais, kai išsivysčiusios šalys grįžta prie natūralumo, nebešienauja, palieka net pūti griuvusius medžius kaip buveines ir t.t., Vilniuje bus sukurtas miškas iš trinkelių, nes kitoks Vilniaus savivaldybės planuose vargu ar gali būti. Žmonės mano, kad atiduoti savivaldybei valstybinius miškus būtų galima nebent su sąlyga, kad 36 proc. miškų ir liks ateityje.
Matote, mums miestas yra ne tik vieta užkalti pinigus – tai vieta, kur mes norime nugyventi laimingą ir sveiką gyvenimą.
Žmonėms skaudu ir tai, kad Vilniaus savivaldybei nesvarbu, kokia vilniečių nuomonė. Dar 2018 m. žmonės buvo pareiškę nuomonę, kad neturi būti kertamas Gudelio šilas, tačiau balsas liko tyruose. Subačiaus gatvės gyventoja rašė, kad jų gatvėje buvo iškirsta daugybė medžių, tačiau gyventojams paklausus, kada ir kur bus pasodintas toks pat kiekis naujų, savivaldybės atstovai net nesuprato, apie ką klausiama.
Parko neįkūrė
Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec rašė girdėjusi, kad Ozo slėnis kažkada buvo perduotas savivaldybei administruoti, kad ji ten įkurtų parką. Dabar ten prekybos centras, biurai ir daugiabučiai, nutrūkusios žaliosios jungtys, išardytas ekologinis karkasas (ryšys su Verkių parku), padidėjusi tarša ir triukšmas.
„Vystytojų atstovai neseniai viešai skelbė, kad Vilniuje baigėsi patrauklūs statyboms sklypai. Kur garantas, kad Vilniaus savivaldybė, esant privataus sektoriaus spaudimui arba įpročiui jam tarnauti pažeidžiant viešąjį interesą, toliau neardys gamtinio karkaso, neužstatinės regioninių parkų ir neties per juos kelių?, – rašė vilnietė. – Matote, mums miestas yra ne tik vieta užkalti pinigus – tai vieta, kur mes norime nugyventi laimingą ir sveiką gyvenimą.“
„Vilniaus dienai“ J.Lavrinec sakė atsakymo į savo klausimą iš savivaldybės atstovų taip ir nesulaukusi.
„Nenoriu be reikalo piktintis, gal tikrai yra numatyti kokie nors saugikliai, kad miškuose neprasidėtų statybos. Bendrasis planas, kuris šiuo metu svarstomas, turi apibrėžti, kur būtent miestas planuoja statybas, kokia jo strategija. Ar tai atskirų sklypų chaotiškas išdalijimas pagal pageidavimus, ar bus vadovaujamasi kažkokia strategija, ir ar joje gamtinio karkaso išsaugojimas ir aplinkos kokybės gerinimas yra prioritetas? Nežinodami atsakymų į šiuos klausimus, vilniečiai jaučiasi nesaugūs,“ – sakė vilnietė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...
-
D. Vedrickas: VPT galbūt vertins galutinę stadiono koncesijos sutartį – nenorėčiau dabar spekuliuoti2
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas neatmeta, kad tarnyba vertins Nacionalinio stadiono statybos koncesijos sutarties galutinį variantą. ...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
Sostinės gatvėse testuojamas naujos kartos elektrinis autobusas3
UAB „Vilniaus viešasis transportas“ bandymams perduotas „Fencer F1 Integral EV“ žemagrindis elektrinis autobusas. Naujas elektrinis autobusas gatvėmis važinėja balandžio 11–24 dienomis, 10-uoju maršrutu. ...