Po Smolensko tragedijos atkreiptas dėmesys į žmones, žemėje prižiūrinčius lėktuvų eismą ore ir palaikančius ryšį su pilotais. Retos profesijos – skrydžių vadovų – atstovų Lietuvoje tėra 80.

Dažniausiai klysta žmonės

Kauno tarptautinio oro uosto Skrydžių valdymo centro darbuotojams lenkų lėktuvo katastrofa – tiesiog neįtikima. "Išgirdę negalėjome patikėti, kad įvyko toks baisus dalykas, – kalbėjo skrydžių vadovas Grigorijus Archipovas. – Visame pasaulyje valstybės vadovus skraidina aukščiausios klasės pilotai ir šių skrydžių saugai užtikrinti skiriamas ypatingas dėmesys."

Viena versijų, kad nelaimė įvyko dėl prasto oro, kauniečiams skrydžių vadovams atrodo neįmanoma. "Prastas oras apsunkina pilotų darbą, bet jis labai retai yra lemiama avarijos priežastis", – sakė Skrydžių valdymo skyriaus viršininkas, vyresnysis skrydžių vadovas Rimantas Sutkauskas. Anot jo, dažniausiai aviacijoje katastrofos įvyksta dėl žmonių klaidų.

R.Sutkauskas priminė statistiką: 1997–2006 m. 66 proc. orlaivių avarijų pasaulyje įvyko dėl ekipažo kaltės, 6 proc. – dėl antžeminio lėktuvų aptarnavimo klaidų ir 2 proc. dėl netinkamo skrydžių valdymo.

Padeda įgulai apsispręsti

Pašnekovų aiškinimu, sprendimą tupdyti lėktuvą priima įgula, atsižvelgusi į skrydžių centro pateiktą informaciją apie oro sąlygas, kilimo-tūpimo tako ir navigacinių priemonių būklę. Lėktuvo tupdyti neleidžiama tik išskirtiniais atvejais, kai tai kelia tiesioginę grėsmę. Pavyzdžiui, kai takas užimtas.

"Gerai įrengtame aerodrome lėktuvas gali leistis ir per rūką, kai matomumas tesiekia vos kelis šimtus metrų, tačiau kartais aerodromą apgaubia toks tirštas rūkas, kad jis tampa nebetinkamas lėktuvams tūpti", – pastebėjo R.Sutkauskas.

Esą skrydžių vadovas visada turi informaciją apie oro sąlygas šalia esančiuose oro uostuose ir padeda lakūnams apsispręsti, į kurį atsarginį oro uostą nukreipti lėktuvą. Be to, lėktuvo ekipažas dar prieš išskrisdamas pasirenka vieną arba kelis atsarginius oro aerodromus, kuriuose galėtų nutupdyti lėktuvą, jeigu atskridus į paskirties aerodromą oro sąlygos netikėtai pablogėtų.

"Taigi sprendimą priima lėktuvo įgula, įvertinusi visas aplinkybes", – apibendrino R.Sutkauskas ir pridūrė, kad skrydžių vadovai atsakingi už tikslios, naujausios informacijos perdavimą pilotams. Tokia informacija padeda jiems priimti teisingus sprendimus.

Vaikams linki kitos profesijos

Kauno tarptautinio oro uosto skrydžių valdymo centre dirba devyni skrydžių vadovai. Beveik visi iš jų lėktuvus pasitinka ir išlydi jau daugiau kaip kelias dešimtis metų. "Reta profesija. Visoje Lietuvoje skrydžių vadovų yra vos 80", – sako R.Sutkauskas.

Dvi dukras auginantis skrydžių vadovas nenorėtų, kad kuri nors jų pasirinktų su aviacija susijusią profesiją. "Labai sunkus ir atsakingas darbas. Tikrai saviems vaikams tokio nelinkėčiau", – svarstė R.Sutkauskas. Jo 25-erių Aušra studijuoja verslo vadybą magistrantūroje, o laisvalaikiu dainuoja. Šešiolikmetė Gintarė dar neapsisprendė, kokią profesiją pasirinkti. Jai sekasi tikslieji mokslai, todėl tėtis įtaria, kad mergina galėtų pasirinkti ir su aviacija susijusią specialybę. Tačiau kol kas entuziastingiau kalba apie finansininkės profesiją.

Du vaikus auginantis skrydžių vadovas G.Archipovas taip pat nelinkėtų jiems savosios profesijos. "Pažįstu tik vieną kolegą, kuris nori, kad jo vaikas dirbtų tokį darbą kaip ir jis. Daugiau tokių žmonių nepažįstu. Kas gi linkės savo vaikui nuolat jausti stresą?" – kalbėjo G.Archipovas ir pridūrė, kad skrydžių vadovams dėl darbe patiriamo streso leidžiama ilgiau atostogauti. Kasmet jie ilsisi 48 dienas.

Kasmet žūsta šimtai

Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) duomenimis, kasmet per komercinių orlaivių skrydžių avarijas žūsta daugiau kaip 100 žmonių.

1997–2006 m. per orlaivių katastrofas žuvo vidutiniškai po 105 žmones kasmet, o 2008 m. žuvusiųjų pastebimai padaugėjo. Per 35 avarijas žuvo 160 žmonių. Šią statistiką lėmė kraupios tų metų katastrofos: viena įvyko 2008 m. rugpjūtį Madride, kita – tais pačiais metais Hondūre. Madride kylant sudužus lėktuvui "McDonnell Douglas MD-82" mirtinai sužeisti 154 žmonės. Antroji avarija susijusi su "Airbus A320" Hondūre, kai orlaivis leisdamasis nuriedėjo nuo kilimo-tūpimo tako.

EASA tyrimas parodė, kad dažniausiai mirtinos lėktuvų avarijos įvyksta pilotams praradus lėktuvo valdymą. Antroji priežastis – sistemos arba komponento sutrikimas, susijęs su varikliu arba jėgaine. Trečioji priežastis – pilotuojamo orlaivio susidūrimas su žeme. Pirmajai kategorijai priskiriami įvykiai, per kuriuos įgula trumpam arba visiškai buvo praradusi orlaivio valdymą. Taip atsitinka sutrikus orlaivio veiklai arba kai juo skrendama viršijus orlaivio galimybes. Avarija gali būti priskiriama daugiau kaip vienai kategorijai, atsižvelgus į ją lėmusius veiksnius.

Mirtinų avarijų skaičius

Laikotarpis Avarijos Mirtinos avarijos Žuvusiųjų orlaivyje Žuvusiųjų ant žemės

1997–2006 m. (vidurkis) 32 6 105 1

2007 m. (iš viso) 37 3 25 1

2008 m. (iš viso) 35 3 160 2

Šaltinis: Europos aviacijos saugos agentūra