- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Simboliškai atkartota istorinė Oršos mūšio laimėtojo triumfo eisena
-
Simboliškai atkartota istorinė Oršos mūšio laimėtojo triumfo eisena
-
Simboliškai atkartota istorinė Oršos mūšio laimėtojo triumfo eisena
-
Simboliškai atkartota istorinė Oršos mūšio laimėtojo triumfo eisena
-
Simboliškai atkartota istorinė Oršos mūšio laimėtojo triumfo eisena
-
Simboliškai atkartota istorinė Oršos mūšio laimėtojo triumfo eisena
-
Simboliškai atkartota istorinė Oršos mūšio laimėtojo triumfo eisena
-
Simboliškai atkartota istorinė Oršos mūšio laimėtojo triumfo eisena
Praėjus 508-iems metams nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) ir sąjungininkų pergalės Oršos mūšyje, rugsėjo 8 d. nuo Aušros vartų iki Valdovų rūmų Lietuvos kariuomenė simboliškai atkartojo istorinę Oršos mūšio triumfo eiseną.
Ši pergalė yra itin svarbi lietuvių, ukrainiečių bei baltarusių tautinės savimonės dalis – pasipriešinimo Maskvos tironijai simbolis.
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai ir Lietuvos kariuomenės orkestras iškilmingų įžygiuotuvių į Vilnių tradicija pažymėjo Lietuvos vardą ir istoriją šlovinantį įvykį, nešė Lietuvos istorinę vėliavą, vėliau iškeltą karių virš Valdovų rūmų, o Lietuvos kariuomenės orkestras minėjimo proga atliko muzikinę programą.
Pasak istorikų, pažymint 1514 m. rugsėjo 8 d. įvykusį Oršos mūšį, kai buvo pasiekta reikšminga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pergalė prieš Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę, Vilniuje buvo surengtos triumfo eitynės, per kurias gyventojams demonstruoti belaisviai ir trofėjai, ginklai, auksas, o paimtos priešo vėliavos pakabintos Vilniaus katedroje.
Triumfo eisenoje, kurią sveikino užsienio diplomatai, valstybės pareigūnai ir vilniečių bendruomenė, pirmasis žengė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis, o eisena nusidriekė per Lietuvos sostinę nuo miesto sienų iki didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje. Garsieji sostinės Aušros (Medininkų) vartai, pro kuriuos žengė eitynių dalyviai, iš pradžių vadinti „Ostrožskije varota“ (liet. – Ostrogiškio vartai), siekiant pašlovinti Oršos mūšio laimėtoją, vieną iš garsiausių Lietuvos istorijos karvedžių Lietuvos didįjį etmoną Konstantiną Ostrogiškį, amžininkų vadintą Antruoju Hanibalu ir Rusios Scipionu.
LDK buvo daugiatautė valstybė kovojanti prieš Maskvos agresiją, tad be lietuvių svarbų vaidmenį šioje kovoje atliko šiuolaikinių ukrainiečių ir baltarusių protėviai. Lietuvos didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis – žymiausias stačiatikių tikėjimo karo veikėjas, kurio sprendimai leido pasiekti pergalę Oršos mūšyje.
1514 metų rugsėjo 8 dieną Lietuvos kariuomenės ir jos sąjungininkų pasiekta pergalė Oršos mūšyje yra reikšmingas įvykis pasaulinėje karo meno istorijoje, nes buvo sutriuškintos triskart gausesnės maskvėnų pajėgos, panaudoti apgaulingi manevravimai, artilerijos pasala (vienas pirmųjų žinomų atvejų pasaulio istorijoje), kompleksiškas persikėlimas per vandens kliūtį (keliose vietose vienu metu), naudojant pontoninius tiltus. Pergalė Oršos mūšyje į karybos istoriją įrašė svarų ir reikšmingą puslapį, Europoje plačiai paskleista pergalingos šlovės žinia bei stabilizuota padėtis, kas leido Lietuvai prisistatyti vakarų pasaulyje tvirtu Vakarų civilizacijos gynybos bastionu rytuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pas dalį Vilniaus rajono poliklinikos gydytojų gyventojai pateks be eilių
Norintieji užsiregistruoti pas Vilniaus rajono poliklinikoje dirbančius gydytojus specialistus tą galės be ilgo laukimo eilėse. ...
-
Regos negalią turinčiai moteriai – akibrokštas sostinės įmonėje: liepė prašyti kitų pagalbos1
Regos negalią turinti moteris, lydima šuns vedlio, apsilankiusi Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje ne tik negalėjo savarankiškai užsiregistruoti vizitui, bet ir susidūrė su nemandagiu įstaigos darbuotojos elgesiu. ...
-
Vilniaus gatvės virto čiuožyklomis
Vilniaus miesto savivaldybėje įspėja, kad antradienį mieste lijundra, ant šaligatvių krentanti dulksna ir smulkus lietus staigiai virsta ledu. ...
-
Nausėda dėl arkikatedros vertybių skandalo: kai kam reikėtų pasimokyti1
Prezidentas Gitanas Nausėda apgailestauja, jog išimant kultūros vertybes iš slėptuvės Vilniaus arkikatedroje buvo pažeistos procedūros, ir tikisi, kad ateityje tai nebepasikartos. ...
-
Nausėda: laisvę iškovojome amžiams18
Lietuvai minint 34-ąsias sausio 13-osios metines, šalies prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio rytą lankėsi Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijoje, kur dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Pergalės šviesa“. ...
-
Prie Vilniaus televizijos bokšto uždegtas laužas: per šimtą žmonių pagerbė Sausio 13-osios aukas
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse prie Vilniaus televizijos bokšto suliepsnojo laužas, per šimtą žmonių susirinko pagerbti Sausio 13-osios aukų. ...
-
Išbandytas naujasis išvykimo terminalas: papasakojo, su kokiais trukdžiais susidūrė2
Prieš atidarant naująjį Vilniaus oro uosto terminalą, jis pirmą kartą testuojamas, pasitelkus tūkstantį savanorių. Jie nuo ankstyvo ryto pirmieji išbandė naujausias oro uosto technologijas, kokių iki šiol Lietuvoje dar nebuvo. No...
-
Savaitgalį sostinėje vyks Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai2
Savaitgalį Vilniuje vyks 34-osioms Sausio 13-iosios metinėms skirti renginiai. Tragiškų sausio įvykių paminėjimas šeštadienį bus pradėtas tradiciniu tarptautiniu bėgimu „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtu pagerbti saus...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur3
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Sausio 13-osios aukoms atminti – daugiau nei 8 tūkst. žmonių dalyvavo pagarbos bėgime
Sausio 11 d. Vilniuje 33-iąjį kartą įvyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas atminti žuvusius 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusius nuo sužalojimų, patirtų sovietų kariams šturmuojant Vi...