Savivaldybės skirtas būstas kaunietei sukėlė šoką

54 metų neįgali kaunietė Saulutė Brazauskaitė, įžengusi į savivaldybės jai pasiūlytą socialinį būstą, pasijuto pažeminta. Kauno valdininkai jai pasiūlė gyventi bute, primenančiame lindynę.

Negalėjo patikėti

Praėjęs penktadienis S.Brazauskaitei turėjo būti džiugi diena. Tądien jai buvo įteikti raktai nuo socialinio būsto. Moteris atsiduso, kad pagaliau turės savo kampą ir už jį nereikės pakloti beveik visų pajamų. Deja, įžengusi į išsvajotą butą Žaliojoje gatvėje kaunietė buvo šokiruota.

Klibinkščiuodama iš vieno beveik 40 kv. m ploto buto galo į kitą S.Brazauskaitė negalėjo suvokti, kur ją atsiuntė Kauno valdininkai. „Tai greičiau lindynė, o ne butas. Sienos pajuodusios, nėra elektros, nebėga vanduo. Nesuprantu, kaip reikėtų jame gyventi žiemą – radiatorius suskilęs. Kaimynė sakė, kad žiemą šitame bute vanduo užšąla“, – negalėjo atsitokėti sukrėsta S.Brazauskaitė.

Savivaldybės gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo akte nurodyta, kad minėtų patalpų Žaliojoje gatvėje būklė yra patenkinama, santechninė įranga sandari, tvarkinga.

Rinkosi iš 6 butų

Kauno miesto savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Nuomos administravimo poskyrio specialistės, pasakojo S.Brazauskaitė, jai pasiūlė rinktis iš šešių būstų. „Šitas butas man patiko labiausiai. Galvojau, išeisiu į kiemelį, pasėdėsiu“, – pasakojo moteris. Kitų siūlytų butų ji kratėsi, nes nepatiko kaimynai.

Buto S.Brazauskaitė nesirinko aklai. „Buvau čia atvažiavusi. Bet viso buto negalėjau apžiūrėti per šiukšlių, tuščių butelių krūvas. Butas buvo užkrautas spintomis, stalais. Man pasakė, kad atkraustys tik tada, jei nuspręsiu čia gyventi“, – kalbėjo kaunietė.

Tikrąją situaciją ji pamatė tik sutikusi čia gyventi. „Taip negaliu gyventi ir negyvensiu. Remontui pinigų neturiu. Pirmadienį parašiau savivaldybei raštą, kad šio buto atsisakau, bet noriu, kad visi sužinotų, kokius butus savivaldybė siūlo žmonėms“, – sakė S.Brazauskaitė.

Po patirtų dviejų insultų jai sunku valdyti kairiąją kūno pusę, tad verčiasi iš pašalpų. Moteris teigė, kad anksčiau gyvenusi su mama, tačiau ši, susirgusi vėžiu, pristigo pinigų ir butą pardavė. Vėliau, pasak pašnekovės, ji glaudėsi tai vienur, tai kitur. Tris mėnesius, kaip pati teigė, jai teko gyventi net ir automobilyje. Šiuo metu nuomojasi kambarį Kovo 11-osios gatvėje.

Gerus išgraibsto pirmieji

„Žinau, kad atsisakė. Ji aiškino, kad kai išvežė daiktus, butas jai pasirodė prastesnis, nei įsivaizdavo. Jos teisė persigalvoti“, – ramiai paaiškino laikinai Kauno miesto savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjo pareigas einantis Nuomos administravimo poskyrio vedėjas Vytautas Petraitis.

Kai „Kauno dienos“ žurnalistai paprašė juos palydėti į minėtąjį butą, valdininkas nesispyriojo. „Važiuojame. Man pačiam įdomu pasižiūrėti“, – teigė V.Petraitis.

Pakeliui jis aiškino, kad S.Brazauskaitė pretendentų į socialinį būstą su negalia sąraše yra vos 106 vietoje. „Turime naujai pastatytų butų. Planuojame įsigyti sutvarkytų butų – tam Vyriausybė skyrė 1,8 mln. litų. Gerus butus pasiima pirmieji stovintieji eilėje. S.Brazauskaitei, kaip ir kitiems žemai eilėje esantiesiems, galime pasiūlyti tik tokius butus, kurių atsisakė aukščiau eilėje esantys žmonės“, – aiškino V.Petraitis.

Valdininkas nesistebi

Anot Nuomos administravimo poskyrio vedėjo V.Petraičio, visai nenuostabu, kad šiai moteriai pasiūlyti tik prastos būklės butai.

V.Petraitis sutiko, kad pagal įstatymą žmonėms turėtų būti siūlomi tik suremontuoti butai, tačiau pabrėžė, kad butus, kurie nėra pripažinti negyvenamais, savivaldybė privalo brukti socialinio būsto laukiantiems žmonėms.

„Kitaip vėl bus skandalas, kad butus laikome tuščius ir jų niekam nesiūlome“, – sakė V.Petraitis.

Anot jo, nemažai žmonių yra beviltiškoje situacijoje – neturi kur gyventi, todėl prašo skirti bet kokį būstą, jį patys žada ir pasiremontuoti.

S.Brazauskaitės išbrokuotu butu, pasak Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus laikinojo vadovo, jau yra susidomėjusi viena moteris.

Būna ir blogiau

Į butą mediniame namelyje Žaliojoje gatvėje su žurnalistais ir savivaldybės atstovu dar kartą įžengė ir S.Brazauskaitė.

„Mano šuo būdoje geriau gyveno, nei man čia pasiūlėte. Atsisėskit jūs ant tokio unitazo. Garantuotai kokią nors ligą čia galima pasigauti“, – komentavo moteris savivaldybės atstovui apie jai pasiūlytus patogumus.

V.Petraitis buvo santūrus. „Butas, aišku, prastas. Bet bendra namo būklė yra gera“, – tikino jis.

Elektra, vanduo, anot valdininko, prijungiami tik tuomet, kai atsiranda nuomininkas. „Kas būtų, jei negyvenamame bute paliktume elektrą? Be to, mažesnė tikimybė, kad šis butas bus užimtas savavališkai“, – sakė V.Petraitis. Jis sutiko, kad vanduo bute galėjo užšalti, jei žiemą patalpos nebuvo šildomos.

Pasiteiravome, negi būna ir blogesnių socialinių būstų už šį? V.Petraitis nė nemirktelėjęs tai patvirtino. Ir kaip pavyzdį pateikė butus namuose su kiauru stogu, kai per lubas sunkiasi vanduo, puola pelėsis.

„Jau nekalbu apie butus namuose, kuriuose nesaugu, nes jie gali sugriūti“, – kalbėjo V.Petraitis. Jo duomenimis, netinkamų gyventi savivaldybės butų – apie 150, o būtinų remontuoti yra ne mažiau nei 100.

Sprendimas: gyventi galima

Butus, teigė valdininkas, prieš juos siūlant nuomininkams apžiūri ne savivaldybė, o būsto administratorius. „Būtent jis nustato butų būklę ir mums pateikia aktus. Jeigu parašo, kad būklė bloga, butą įtraukiame į remontuotinų sąrašą“, – pasakojo V.Petraitis.

Jo žiniomis, buto Žaliojoje gatvėje būklę „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ buvo įvertinęs kaip patenkinamą. Nuspręsta, kad būstą būtina remontuoti, tačiau, pasak pašnekovo, šiuo metu tam nėra pinigų, be to, savivaldybė yra nustačiusi limitą, kad socialinį būstą galima remontuoti tada, kad išlaidos vienam kv.m neviršija 500 litų.

Dėl susidariusios situacijos V.Petraitis vertė kaltę biurokratijai, įstatymams ir buvusiems nuomininkams. „Niekas, pasinaudojęs socialiniu būstu, neatiduoda jo tvarkingo“, – kalbėjo valdininkas.

Klausimas, ar S.Brazauskaitės butas tinkamas gyventi, anot V.Petraičio, svarstomas nebuvo. Tam būtų reikėję sudaryti tarpžinybinę komisiją. Tuomet jos išvados būtų teikiamos miesto tarybai. Tik ši kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, ar tikslinga butą remontuoti, ar jį tokios būklės ir toliau siūlyti miestiečiams, ar pripažinti nenaudojamu.

V.Petraičio duomenimis, per metus atsilaisvina apie 50–70 savivaldybės butų. Dalis nuomininkų numiršta, dalis buto atsisako ir išvyksta į užsienį arba tokius klajūnus iškeldina savivaldybė.