Prieš 75 metus S.Dariaus ir S.Girėno keliu skridęs F.Vaitkus nutūpė arklių lauke

Prieš 75 metus, ankstų rugsėjo 21-osios rytą, iš to paties JAV oro uosto ir angaro, kaip ir S.Dariaus ir S.Girėno "Lituanica", pakilo Felikso Vaitkaus pilotuojama "Lituanica II".

Pabandė dar kartą

Neprabėgus nė metams po tragiškai 1933 m. vasarą pasibaigusio S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą, F.Vaitkus, išeivių iš Žemaitijos sūnus, tapo legendinių lakūnų testamento vykdytoju – su uošviu pradėjo rekonstruoti lėktuvą skrydžiui iš Niujorko į Kauną. Medinės konstrukcijos faneruotą lėktuvą (S.Dariaus ir S.Girėno "Lituanica" buvo dengta tik drobe) nupirko Amerikos lietuvių transatlantinio skridimo sąjunga.

Anot Lietuvos aviacijos muziejaus vyriausiojo muziejininko Jono Čepo, svarbiausias F.Vaitkaus lėktuvo skirtumas nuo S.Dariaus ir S.Girėno "Lituanicos" buvo radiokompasas.

Nesėkmė tykojo tupiant

F.Vaitkus su "Lituanica II" tris mėnesius laukė palankaus skrydžiui oro. Pagaliau toks rytas išaušo. Tačiau beskrendant naktį pradėjo kristi šlapdriba, ir lėktuvas apšalo – lakūnui teko leistis iš keturių kilometrų aukščio iki pusantro kilometro virš vandenyno lygio, tačiau čia jį pasitiko lietus, prausęs "Lituanica II" dar tris valandas. Vėliau F.Vaitkus sakys, kad tai buvo visiškai aklas skrydis, trukęs septyniolika valandų.

Tokiam skrydžiui reikėjo daug benzino. Be to, F.Vaitkus pastebėjo, kad benzino siurblys leidžia degalus, todėl lakūnas nusprendė, kad lėktuvui nepakaks jo iki Kauno. Išvargintas sunkaus skrydžio, F.Vaitkus nutarė nutupdyti lėktuvą Airijoje, prie Balinrobės. Pasirinkęs lauką, kuriame ganėsi trys arkliai, juos nubaidė ir mėgino leistis. Kaip vėliau pasakojo pats lakūnas, nusileidus prie pat žemės, stiprus vėjas netikėtai pakreipė lėktuvą ant šono – vienas "Lituanicos II" sparnas palietė pievą. Dėl šios priežasties lėktuvas apsisuko į priešingą pusę ir nukrito: nulūžo sparno galas, važiuoklė, buvo sulankstytas propeleris. Tai atsitiko 1935 m. rugsėjo 22-osios rytą, 10 val. Airijos laiku.

Apstulbino meilė ir pagarba

Atbėgę į įvykio vietą vietos gyventojai negalėjo patikėti, kad likęs sveikas pilotas atskrido iš JAV. F.Vaitkui prižiūrint, "Lituanica II" buvo išardyta ir išplukdyta į Klaipėdą, o pats lakūnas iš Airijos nuvyko į Londoną, iš kur išskrido į Berlyną, o iš ten traukiniu išvažiavo į Lietuvą. Pagėgiuose, prie Lietuvos sienos, jis buvo sutiktas su ovacijomis, gėlėmis ir ąžuolų vainikais. Pagerbti lakūną buvo atėjęs ir Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus. Šilutės gyventojai vagoną, kuriame važiavo lakūnas, apkaišė gėlėmis, o klaipėdiškiai surengė tikrą džiaugsmo ir pagarbos fiestą.

Klaipėdoje su ovacijomis ir muzika F.Vaitkus įsodintas į lėktuvą ANBO-IV ir nuskraidintas į Kauno oro uostą – ten jo laukė jausmingai nusiteikusi žmonių minia.

Kaune F.Vaitkus pirmiausiai aplankė S.Dariaus ir S.Girėno palaikus variniuose karstuose VDU Medicinos fakulteto koplyčioje. Paskui dalyvavo renginiuose, kurie jį apstulbino meile ir pagarba, ordinų ir medalių lietumi. Valstybės teatre pilotui ir į Kauną suskubusiai atvykti jo žmonai buvo surengtas specialus vakaras – lakūnas su žmona sėdėjo ąžuolo vainikais apipintoje ložėje šalia prezidento ložės. F.Vaitkui buvo pasiūlytos aukštos pareigos Lietuvoje, tačiau jis jų atsisakė.

Sunaikino sovietai

Lietuvos karo aviacija nusipirko istorine tapusią "Lituanicą II" už 90 tūkst. litų, suremontavo ją Aleksote veikusiose Karo aviacijos dirbtuvėse ir 1937 m. lėktuvas pradėjo antrąjį gyvenimą. Įdomu, kad šiuo istoriniu lėktuvu 1938 m. net keturis kartus į penkių kilometrų aukštį buvo pakilęs jaunas VDU mokslininkas Kazimieras Baršauskas, tyręs kosminių spindulių energijos pasiskirstymą. Mokslininkas apgynė disertaciją, pats praktiškai lėktuve įsitikinęs, kad, kylant nuo žemės, spinduliavimas intensyvėja.

Pabuvusi mokslinių tyrimų laboratorija, "Lituanica II" buvo perduota Šiauliuose dislokuotai Lietuvos karinių oro pajėgų eskadrilei. Kai 1940 m. Lietuvą pirmą kartą okupavo SSRS, lėktuvas atiteko okupantams ir su kitais mūsų lėktuvais buvo nutemptas į Šilėnų poligoną, kur "raudonieji sakalai" mokėsi taikliai bombarduoti, pavertę istorinę "Lituanicą II" mokomuoju taikiniu. Istorinis lėktuvas buvo visiškai sunaikintas.

F.Vaitkaus likimas

Sugrįžęs į JAV, F.Vaitkus, jaunystėje jau baigęs kelis JAV universitetus, dar trejus metus įvairiose aukštosiose mokyklose gilino savo aeronautikos žinias, Antrojo pasaulinio karo metais skraidė galingais bombonešiais, juos bandydamas, o pasibaigus karui dirbo lėktuvų firmos "Boeing" pardavimo skyriuje. Mat dar tarnaudamas JAV kariuomenėje skraidė bombonešiais, naikintuvais ir žvalgybiniais lėktuvais.

1955 m. neįkainojamos patirties turintis pilotas buvo paskirtas dirbti Vakarų Vokietijoje, kur netoli Visbadeno įsikūrusioje aviacijos bazėje vadovavo JAV oro pajėgų Europoje aprūpinimu. 1956 m. liepos 25-ąją, sulaukęs vos 49-erių, netikėtai mirė. F.Vaitkaus palaikai buvo nugabenti į JAV ir palaidoti Viskonsino valstijos Kohlerio miestelio kapinėse.

J.Čepas, jau penkerius metus bendraujantis su F.Vaitkaus sūnumi Filipu, sulaukė jo atsiųstos vertingos dokumentinės medžiagos apie tėvą ir jo skrydį. Lietuvos aviacijos muziejaus prašymu šiemet Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos Čikagos skyriaus vadovai aplankė Filipą Vaitkų ir vaizdajuostėje įamžino jo prisiminimus apie tėvą. Remdamasis jais ir savo sukaupta informacija J.Čepas su operatoriumi Stasiu Dargiu sukūrė dviejų dalių dokumentinį filmą "Vienas per Atlantą prieš 75 metus", kuris buvo parodytas Lietuvos aviacijos muziejuje F.Vaitkaus skrydžio 75-ųjų metinių proga. Šiame muziejuje galima pamatyti ir unikalų eksponatą – "Lituanicos II" variklio gaubto nuolaužą, kurią muziejui padovanojo Balinrobės miestelio gyventojai.