– Kodėl dabar pacientai dažniausiai pas jus kreipiasi?

– Visų pirma, neįvardinčiau, kad srautai yra kuo nors išskirtiniai, tiesiog įprastinės ligos, vienos ūminės, kitos – lėtinės. Atitinkamai, vienos paslaugos yra skubios, kitos – planinės. Tačiau yra vienas ypatumas – matome, kad paskutiniu metu situacija šiek tiek švelnėja. Turime duomenis, valstybės mastu medicinos paslaugų teikimas 2020–2021 metais sumažėjo apie 20–25 proc. Nesuteiktos paslaugos kaupėsi. Nemaža dalis paslaugų buvo planinės, kurias buvo galima atidėti. COVID-19 įkarščio metu turėjome sumažėjusį srautą net ir pacientų, sergančių tokiomis ligomis, kaip miokardo infarktas ar insultas. Net darėme atskirus susitikimus su regionų įstaigomis, buvo skiriami pakankami resursai, kad būtų galima gydyti visą srautą, kuris buvo įprastas.

Problema ta, kad vieni pacientai bijojo, kiti galbūt susidurdavo su prieinamumo problemomis pirminėse ir antrinėse sveikatos priežiūros įstaigų grandyse, tad srautas buvo sumažėjęs. Sakyčiau, kad šių metų pavasarį turėjome akivaizdžiai užleistų atvejų ir onkologijos srityje, ir kraujagyslių ligų srityje. Šiuo metu situacija normalizuojasi, paslaugų teikimas didėja.

– Ar dabar eilės pas gydytojus nutįsę net iki metų?

– Situacija yra gana kompleksiška. Yra daug įstaigų, kiekvienoje įstaigoje situacija yra šiek tiek skirtinga priklausomai, kaip tą įstaigą paveikė pandeminė situacija. Kai kurie skyriai nukentėjo labiau, kai kurie mažiau. Pas mus irgi yra atskirų padalinių, kuriuose veikla buvo gerokai sumažinta, krūvį perėmė kitos įstaigos. Padalinių veikla atsistato, pacientų srautas grįžta, kai kuriais atvejais planinės paslaugos atidedamos. Tikrai yra ne vienas padalinys, kuriame planinių paslaugų, kurias atidėjus negali pablogėti pacientų būklė, laukimo eilė skaičiuojama mėnesiais.

Kitas dalykas – valstybės užsakymą arba sutartines lėšas šiuo metu mes įsisaviname 100 proc. Kiek valstybė paprašo, tiek mes paslaugų ir suteikiame. Mes net ir pandemijos laikotarpiu atskiriems padaliniams duodavome rekomendacijas, kokius pacientus galima atidėti, nesukeliant žalos jų sveikatai, o kurių atidėti negalima.

– Kokios dabar vyrauja eilės?

– Labai įvairios, priklauso nuo padalinio. Vienuose padaliniuose laukimas skaičiuojamas savaitėmis, kituose – net mėnesiais. Tačiau nesame unikalūs. Plačiai visuomenėje žinoma, kad planinių paslaugų laukimo eilės net ir užsienio šalyse yra ilgos. Tas didžiąja dalimi susiję su sveikatos priežiūros finansavimu bei paslaugų užsakymu. Jeigu valstybė perka paslaugas, skiria lėšas – eilės trumpėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar yra pacientų, kurie apeina savo pirminės sveikatos priežiūros įstaigas ir važiuoja tiesiai į Vilnių arba Kauną?

– Šis procesas yra labai ryškus priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, kur didžioji dalis pacientų atvyksta dėl tokios problemos, dėl kurios nereikia stacionarinės pagalbos. Jie gauna ištyrimą, pagalbą ir važiuoja namo. Tai pacientams yra labai patrauklu, nes yra greita, operatyvu, yra budintys aukštos kvalifikacijos specialistai, visos technologijos. Tačiau šie padaliniai labai kenčia dėl pacientų srautų. Mes įstaigoje stengiamės visiems, kurie pas mus atvyko, suteikti paslaugas. Reguliuoti sistemiškai tuos dalykus reikia regionų ir valstybės mastu.