Poeto B. Brazdžionio namelis virto politiko S. Stomos būstine

Namelis, kurio slenkstį mynė poetas Bernardas Brazdžionis, prieš Seimo rinkimus tapo politiko Sauliaus Stomos štabu. Kai kam tai sukėlė šoką. Realybė tokia, kad 800 litų per mėnesį, kuriuos mokėjo S.Stoma, nameliui buvo išsigelbėjimas.

Paveldėjo JAV gyvenanti anūkė

Mediniame namelyje Taikos prospekte, kuriame 1939–1944 m. gyveno lietuvių tautos šauklys B.Brazdžionis, kuriame jis vasarodavo po nepriklausomybės atkūrimo, dabar stingdančiai šalta. Kelias minutes po skambučio lūkuriuojant prie įėjimo, duris atvėrė į chalatą susisiautusi namą prižiūrinti pensininkė Laima Užkurnienė.

„Labai šalta, tiesiog neįmanoma išlipti iš lovos“, – pasiteisino moteris ir pakvietė užeiti į vidų. Kadangi radiatoriai šalti, ji pasikuria rūsyje esančią krosnį, o kambaryje, kuriame nakvoja, įsijungia elektrinį radiatorių.

Pensininkė turi savo butą Babtuose ir bet kada gali grįžti į jį gyventi, bet kol kas poetą menančio pastato neapleidžia.

B.Brazdžionio namelį prižiūrinti moteris yra pasirašiusi sutartį su namelio paveldėtoja – JAV gyvenančia poeto anūke Dalita Lovett.

Savininkams trūksta pinigų

L.Užkurnienė poeto anūkei D.Lovett priklausantį namelį prižiūri ir jame gyvena su sąlyga, kad bus atviros durys įvairiems kultūros renginiams, B.Brazdžionio kūrybos gerbėjams.

L.Užkurnienė vardijo valstybines ir kitas šventes, per kurias namelyje vyko nedideli renginiai, tačiau kur kas didesnis jos rūpestis – medinio namo ūkiniai reikalai.

Namo savininkė D.Lovett yra įsipareigojusi apmokėti visus namo išlaikymo mokesčius, bet jos šeimai, JAV auginančiai keturis vaikus, namo Kaune išlaikymas, regis, nelengva našta.

„Sunku išlaikyti dvejus namus, – “Kauno dienai„ prisipažino D.Lovett. – Jeigu turėtume turto, namelį suremontuotume ir viskas būtų gražu, bet kai tam nėra lėšų, namelis kol kas stovi, nors sunkiai.“

Dujinis šildymas – pusiaukelėje

Medinis namelis buvo prijungtas prie centrinių šilumos tinklų, bet namo savininkė, manydama, kad bus pigiau, nusprendė įvesti autonominį dujinį šildymą.

Pernai D.Lovett šeima sumokėjo apie 4 tūkst. litų ir gamtinės dujos buvo atvestos iki sklypo ribos. Reikia dar maždaug 5 tūkst. litų, kad jos būtų atvestos iki namo ir kad būtų įrengta šildymo sistema namo viduje.

Be to, savininkę – B.Brazdžionio anūkę – slegia maždaug 3 tūkst. litų skola už namo šildymą praėjusį sezoną. Skolą reikia sumokėti iki šių metų gruodžio pabaigos.

„Buvo kalbama, kad miestas gal padės dėl šildymo, bet kol kas dar nieko apie tai iš miesto negirdėti. Visais būdais ieškojome, kad kas nors padėtų įvesti dujinį šildymą. Tai didelis projektas ir be rėmėjų bus sunku jį įvykdyti“, – neslėpė JAV gyvenanti D.Lovett.

Namą prižiūrinti L.Užkurnienė raštu ir tiesiogiai kreipėsi pagalbos į turtingus Kauno politikus-verslininkus, įvairių partijų Seimo narius, bet bergždžiai.

Savivaldybės atstovai yra išsakę poziciją: turtas privatus, todėl miestas negali prisidėti.

Politikas pasiprašė pats

Idėja, kaip gauti pajamų, atkeliavo pati. L.Užkurnienė pasakojo, kad per vieną renginį pavasarį į B.Brazdžionio namelį užsuko politikas Saulius Stoma. Jis išreiškė norą namelyje turėti savo būstinę. Namelio prižiūrėtoja iš pradžių atsakiusi jam neigiamai.

Slegiant skoloms, moteris pasikvietė savo bičiulį politiką konservatorių Rytą Kupčinską, kad šis patartų, pasiūlytų kokią nors išeitį. Bendraudama su Seimo nariu moteris prasitarė, kad tuometis parlamentaras S.Stoma siūlėsi išsinuomoti patalpas. R.Kupčinskas L.Užkurnienę padrąsino, kad ji imtų ir išnuomotų, tai būtų nemenkas finansinis įnašas.

R.Kupčinskas, pasak moters, neįžvelgė jokios problemos, kad dalis poeto namo būtų išnuomota S.Stomai.

Tad vasaros pabaigoje l.Užkurnienė pranešė D.Lovett apie galimybę dalį namo išnuomoti. Ar internetu siųstame laiške minėjo politiko pavardę, moteris teigė nepamenanti. Kita vertus, L.Užkurnienė tvirtino ir dabar neįžvelgianti jokios skirtumo, koks politikas atsikraustys – svarbu, kad mokėtų nuomą.

Dirbo rinkimų štabas

Už Atlanto gyvenanti namelio savininkė iškart sutiko, kad aukštas, kuriame yra buvęs B.Brazdžionio kabinetas, būtų išnuomotas už 800 litų per mėnesį. Į šią sumą įskaičiuoti visi komunaliniai mokesčiai ir paslaugos.

S.Stoma raktus nuo šio kambario gavo rugsėjį ir nuomą sumokėjo už du mėnesius.

L.Užkurnienė apgailestauja tik dėl vieno – kad neįsileido S.Stomos nuo pavasario, skolos būtų beveik ištirpusios. Pasak namo prižiūrėtojos, pats S.Stoma nuomotame kambaryje beveik nesirodė, juo daugiau naudojosi padėjėja – laikė čia savo reklaminius leidinius, pasistatė kompiuterį.

Per antrąjį rinkimų turą S.Stomos komanda B.Brazdžionio kabinete praleido daugiau laiko, įsijungusi elektrinius šildytuvus. Paaiškėjus, kad į Seimą S.Stoma nepateko, L.Užkurnienei beliko laukti, kada jis sugrąžins raktus.

Moteris vylėsi, kad jei jis būtų likęs Seimo nariu, galbūt poeto name būtų turėjęs priimamąjį ir tai būtų buvusios garantuotos pajamos namui išlaikyti.

Pratrūko pasipiktinimu

Žinia, kad prie stalo, prie kurio rašė B.Brazdžionis, atsisėdo S.Stoma, šokiravo kai kuriuos poeto ir jo kūrybos mylėtojus, ko gero, karštus konservatorių gerbėjus.

„Kadangi pati dirbu Maironio lietuvių literatūros muziejuje, tvarkau B.Brazdžionio rinkinio archyvą, labiausiai nerimo kėlė tai, kad prie B.Brazdžionio stalo sėdo teistas žmogus, visiškai nebrazdžioniškas“, – „Kauno dienai“ kalbėjo Maironio lietuvių literatūros muziejaus Bernardo Brazdžionio skyriaus vedėja Jūratė Ivanauskienė.

„Kaip galima daryti rinkimų štabą B.Brazdžionio, kuris rėmė vienintelę konservatorių partiją, namuose? Sakau taip ne todėl, kad mano tokios pažiūros, šiuo atveju žiūriu iš B.Brazdžionio bokšto“, – sakė J.Ivanauskienė.

Pasak jos, tai nepatiko ne tik jai, bet ir kitiems neabejingiems žmonėms.

Kita vertus, sutiko pašnekovė, tai yra privati nuosavybė ir niekas neturi teisės kištis, kaip šią privačią nuosavybę tvarkyti, kaip ją išlaikyti.

Paskutinis lašas – plakatas

„Suveikė mano pilietiškumas, todėl norėjosi išreikšti savo poziciją“, – pridūrė J.Ivanauskienė. Jos įsitikinimu, kai virš namelio lauko durų buvo pakabintas plakatas su S.Stomos nuotrauka, buvo peržengtos visos ribos.

Vis dėlto kaip nameliui tiesiog fiziškai išlikti, J.Ivanauskienė prisipažino nematanti išeities. Ji nemano, kad poeto namelio paveldėtoja turėtų jį padovanoti miestui.

„Tai, kad paveldėtoja gyvena toli ir nepajėgia jo išlaikyti, irgi labai suprantama. Manau, kad miestas turėtų galvoti apie šį reikalą, juk B.Brazdžionis yra miesto Garbės pilietis“, – kalbėjo muziejininkė.

Nuomininko pavardė negirdėta

Internetu iš Kauno atskriejusias naujienas nerimastingai sutikusi D.Lovett dienraštį patikino, kad nė nežinojo pavardės politiko, kuriam buvo išnuomotos patalpos. Jai pakako to, kad nuomos variantą palaimino R.Kupčinskas.

Iš muziejininkės J.Ivanauskienės sužinojusi, kad S.Stomos B.Brazdžionio namelyje esą būti neturėtų, JAV gyvenanti B.Brazdžionio anūkė ėmė ieškoti informacijos apie šį žmogų internete.

„Jo vardas man nieko nesako, iš taip toli nelabai aišku, kas priešas, kas ne. Bet jeigu jis toks blogas, Laima (namelį prižiūrinti L.Užkurnienė – red. past.) man turėtų pasakyti, bet gal ji pati nežino?“ – svarstė namo savininkė, nebežinojusi, kaip elgtis tokioje situacijoje.

Kita vertus, D.Lovett nesijaučia kažkuo nusidėjusi: „Visi gali pykti, kad įsileidome tokį asmenį, bet niekas kito pasiūlymo neduoda.“

Svarsto, ar neparduoti

Namo paveldėtoja prisipažįsta, kad ji kartais pasvarsto ir apie šio dvasiškai brangaus turto pardavimą. „Turėti Kaune tą namelį gera, bet tada, kai girdžiu tokį šurmulį, nejauku“, – atviravo D.Lovett.

Jei atsirastų vadybininkas, kuris sugebėtų ne tik ūkį prižiūrėti, bet ir organizuoti veiklą ir galbūt gauti pajamų jam išlaikyti, B.Brazdžionio anūkei būtų tikras išsigelbėjimas.

„Mes norime išlaikyti namelį ne tam, kad aš ir šeima ten karaliautume vasarą ar kaip nors pasirodytumme turtingi kitų akyse, turėdami dvejus namus. Norime, kad poeto Bernardo ir ponios Aldonos dvasia gyvuotų, kad visi namelio lankytojai pajaustu tų dviejų asmenų šilumą, kad eilės skambėtų ir bendruomenė paveldėtų turtą, kurį B.Brazdžionis paliko visai tautai“, – anksčiau laiške „Kauno dienai“ yra rašiusi rašytojo vaikaitė.

Pasak jos, namas, nors ir privatus, yra „gyvasis“ muziejus, kuris visų laukia.

Tapo paveldo objektu

Parduoti B.Brazdžionio namelį JAV gyvenančiai D.Lovett nebūtų lengva. Šių metų gegužę Taikos pr. 21 numeriu pažymėtas 1934 m. statytas rąstinis pastatas įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

Tai reiškia, kad jo šeimininkai namą privalo išsaugoti tokį, koks jis yra. Negalima jo nei griauti, nei rekonstruoti, nei didinti jo tūrio. Privalu išsaugoti apdailą, langus, duris, vidaus išplanavimą ir kitas detales.

Vertingais laikomi pastato tūris, aukštų išplanavimas, sienų angos, fasadų apdaila ir kompozicija, turinti liaudiškos architektūros tradicijų.

Saugomų detalių yra ir interjere. Pavyzdžiui, saugotinas yra pirmo aukšto patalpų lubų apkalimo profiliuotomis dažytomis dailylentėmis tipas, sieninė medinė knygų spinta su įstiklintomis ir aklinomis durelėmis, baltų glazūruotų koklių krosnis.

Faktas, kad name gyveno garsusis lietuvių poetas, dar sustiprina šio statinio vertę, tačiau tai, bent jau kol kas, nėra oficialus memorialinis muziejus.

Saulius Stoma

Politikas, rašytojas

Seniai žinojau, kad yra problemų išlaikant B.Brazdžionio namelį. Bandžiau ieškoti paramos, bet nelabai pasisekė. Šią vasarą sugrįžau prie tos minties ir sugalvojau, kad jame galima įkurti mano būstinę. Tikėjausi laimėti rinkimus ir maniau, kad čia bus ilgalaikis mano biuras, bent ketverius metus. Be nuomos mokesčio, būčiau pasirūpinęs namu ir jo aplinkos patvarkymu. Pastatas turi nuostabią aurą, jis labai jaukus. Čia renkasi kultūros žmonės, bendruomenės atstovai, vyksta literatūros skaitymai. Man, kaip rašytojui, tai buvo galimybė suderinti kultūrinį ir politinį aspektus vienoje vietoje. Labai gaila, turbūt teks išsikraustyti. Dar bandysiu siūlyti čia įsikurti naujai išrinktiems Seimo nariams, gal reikės pakalbėti su Algirdu Patacku. Norisi, kad namelis visiškai nesunyktų, kad jis būtų lankomas, kad žmonės matytų autentiškus daiktus. Pats gyvenu ir Vilniuje, ir Lekėčiuose. Galėčiau čia turėti darbo kabinetą, bet dar tiksliai nežinau, kuo užsiimsiu. Romaną rašysiu bet kuriuo atveju, bet iš kažko reikia pragyventi. Gal reikės važiuoti į Airiją, kur augindamas anūkes galėčiau pragyventi. Be jokios abejonės, sėdėti prie B.Brazdžionio stalo su jo knygomis ir rašyti romaną man būtų tikra svajonė.

Petras Palilionis

Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas

Amžinatilsį mūsų literatūros klasiko valia buvo, kad tame namelyje būtų kultūros židinys. Tą mes su B.Brazdžioniu aptarėme dar prie žlungančios sovietų valdžios. Į namelį investuota intelektualių troškimų, miestas daug investavo materialiai. Savivaldybė iškeldino iš jo prieš tai gyvenusias šeimas, namą suremontavo, nupirko trūkstamus baldus. Kitaip tariant, atlygino skriaudą, kurią jam padarė sovietinė santvarka. Buvo variantas, kaip spręsti namo išlaikymo ir pritaikymo visuomenei klausimą. Namą galėjo kažkokiu būdu perimti miestas, galbūt galėtų jį išpirkti? Ponia D.Lovett iš pradžių sutiko namelį padovanoti, bet vėliau nuomonę pakeitė. Namelio padėtis kasmet blogėja, paveldėtojai sunku jį išlaikyti. Kadangi pastatas yra pripažintas vietinės reikšmės kultūros vertybe, manau, jis turėtų atitekti miesto kultūrinėms reikmėms. Galbūt tai galėtų būti išeivijos kultūros centras ar biblioteka, galbūt tai galėtų būti Meškiuko Rudnosiuko namai? Kažkas turi užsiimti visu tuo, galbūt Kultūros ministerija turėtų tuo rūpintis? Žinoma, prieinamiausia būtų miestui, jei jis turėtų pinigų. Labai nenorėčiau, kad namas būtų parduotas, nugriautas. Tai būtų tam tikrų B.Brazdžionio idealų išdavystė.

Vytautas Vasilenka

Kauno miesto vicemeras

Minčių, kaip išsaugoti šį objektą, yra visokių, tačiau yra teisinių abejonių, nes tai – privati nuosavybė. Reikia, kad kažkoks suinteresuotas asmuo tuo užsiimtų. Niekas nedaro jokio žingsnio, o savivaldybei užsikrauti tokią bėdą... Tegu kas nors ateina pas mane. Apie galimybės, kuo padėti, negaliu nieko pasakyti. Reikės pasikviesti teisininkus, pastatų prižiūrėtojus ir bandysime aiškintis, ar yra koks nors teisinis kelias padėti. Galbūt reikėtų įsteigti paramos fondą? Paprasčiausiai reikia pasukti smegenis, aš niekad nelinkęs nuleisti rankų.