„Ar viskas yra idealiai gerai su Rinkimų kodeksu ir rinkimų finansavimo sistemomis? Ne, nėra“, – antradienį Žinių radijui sakė F. Jansonas.

„Rinkimų kodeksas yra pakankamai naujas ir jis darbe (per rinkimus – BNS) išbandytas vieną kartą, (...) per porą rinkimų, tai ar Seime reikėtų pažiūrėti į galimus partijų finansavimo sistemos apėjimus? Taip, reikėtų įsivertinti“, – pridūrė jis.

Taip prezidento patarėjas reagavo į „Redakcijos“ paskelbtą tyrimą, kur nustatyta, kad tarp „Nemuno aušros“ finansuotojų per pernykščius Seimo rinkimus buvo Rusijos oligarchų patikėtinis, dosnūs buvo ir su parlamentaru Robertu Puchovičiumi susiję asmenys.

Partijos finansavimo ataskaitos ir kiti dokumentai rodo, jog vienas iš „aušriečių“ narių, steigėjų ir finansinių rėmėjų buvo Rusijoje didelę dalį gyvenimo praleidęs, šios šalies pilietybę turintis bei su dviem rusų milijardieriais susijęs Alvydas Brusokas.

Stodamas į partiją, jis „Nemuno aušrai“ sumokėjo 2,5 tūkst. eurų nario mokesčio, o vėliau dar 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką. Tiesa, A. Brusokas pats į Seimą nekandidatavo, o šiemet birželį paliko partiją.

Anot tyrimo, „Nemuno aušrą“ aktyviai rėmė ir Seimo nario R. Puchovičiaus aplinkos žmonės. Šis politikas ir su juo susiję asmenys partijai paaukojo mažiausiai 55 tūkst. eurų, o tai yra beveik šeštadalis visų partijos rinkimų kampanijai išleistų pinigų.

„Redakcija“ nustatė, kad „Nemuno aušrą“ finansavo ir žmonės, oficialiai deklaravę neturintys jokių pajamų. Tokių aukų partija priimti negalėjo.

Kaip rašė BNS, Vyriausioji rinkimų komisija dar gegužę konstatavo, jog „Nemuno aušra“ per Seimo rinkimus priėmė aukų iš trijų juridinių asmenų, nuslėpė dalį išlaidų. Nepiniginėmis aukomis pripažintos bendrovių „Jozita“, „Tvari statyba“ ir „Socium agency“ patirtos išlaidos.

Rinkimų kodeksas draudžia partijoms imti juridinių asmenų aukas.

„Nemuno aušra“ per pernai spalį vykusius Seimo rinkimus iškovojo 20 vietų Seime ir buvo priimta į valdančiąją koaliciją. Parlamento rinkimuose ji dalyvavo pirmą kartą.