Mygtukai, skirti pėstiesiems ir dviratininkams: psichologinė apgaulė ar realiai veikianti priemonė?

Vilniaus mieste veikia apie 300 šviesoforais reguliuojamų sankryžų, iš kurių – 104 sankryžose ir pėsčiųjų perėjose įrengti pėsčiųjų ir dviratininkų mygtukai. Jų veikimo principas paprastas – paspaudus mygtuką, šviesoforus reguliuojanti įranga sužino, jog pėsčiajam arba dviratininkui reikia įjungti žalią signalą.

Šis faktas gerai žinomas, bet visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų, tarp kurių – jog tai tėra apgaulė.

Apie tai plačiau pasakoja ir dažniausiai girdimus teiginius paneigia JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) Eismo organizavimo skyriaus vyr. inžinierius – šviesoforų valdymo specialistas Aleksandr Volujevič.

– Neretai sulaukiame klausimo, kodėl žalias signalas neįsijungia iš karto ir kartais po mygtuko paspaudimo reikia laukti? Ar tai reiškia, kad mygtukas neveikia?

– Tai nereiškia, kad mygtukas yra sugedęs arba neatlieka savo funkcijos.  Labai daug miesto sankryžų yra sujungtų tarpusavyje, kad būtų galima sukoordinuoti eismą ir sumažinti nereikalingų sustojimų skaičių, ir žinoma, tokiu būdu mažinti taršą mieste. Tam, kad eismas vyktų sklandžiai ir koordinuotai, sankryžos tarpusavyje bendrauja ir žino kiek kokia kryptimi  atvažiuoja automobilių, todėl žalias signalas transportui neįsijungia bet kuriuo metu, o tik tinkamiausiu momentu. Toks pat valdymo metodas taikomas ir pėsčiųjų eismo reguliavimui.

– Ar tai, kad pėstieji kartais turi palaukti ilgėliau reiškia, kad jie yra mažiau svarbūs nei transportas?

– Žinoma, kad ne. Po darnaus judumo plano patvirtinimo Vilniaus miesto savivaldybė ir JUDU komanda aktyviai skatina keliavimą pėsčiomis, ypač centrinėje miesto dalyje, todėl jau pakoregavome apie 104 sankryžas ir reguliuojamas perėjas, kad po mygtuko paspaudimo pėsčiųjų laukimo laikas būtų žymiai trumpesnis.

– Kiek laiko pėsčiajam ar dviratininkui tenka laukti po mygtuko paspaudimo kol įsijungs žalias šviesoforo?

– Pasiektas laukimo laiko vidurkis yra apie 32,5 sekundės. Taip, tose vietose, kur turime didesnes ir sudėtingesnes sankryžas, nepavyksta ženkliai sumažinti pėsčiųjų laukimo laiko, todėl jis ir toliau gali siekti 1,5-2,5 min. Bet tik dėl to, kad tokiose sankryžose yra daug krypčių ir kiekvienai jų reikia įjungti žalią signalą.

Gerieji pavyzdžiai, t.y., kur laukti reikia trumpiausiai – didžioji dalis Algirdo g. ir Mindaugo g. sankryžų, kur vidutinis laukimo laikas siekia 18,75 sek. Gedimino pr. sankryžose vidutinis laukimo laikas yra 22,5 sek. Pylimo g. sankryžose pvz.: Pylimo-A. Stulginskio g., Pylimo-Jogailos-Islandijos g., Pylimo-Palangos-Kalinausko g., Pylimo-Klaipėdos g., Pylimo-J. Basanavičiaus g., Pylimo-Vingrių g., Pylimo-Naugarduko g. pasiektas 30,8 sek vidutinis laukimo laikas. Kai kuriose Kauno g. sankryžose, pvz.: Kauno-Aguonų g. ir Kauno-Šv. Stepono-V. Šopeno g., Kauno-Vytenio g. vidutinis laukimo laikas siekia 28 sek.

– Ar žalias signalas gali įsijungti nepaspaudus mygtuko?

– Taip, mieste yra labai daug sankryžų, kur pėsčiųjų eismas yra reguliuojamas lygiagrečiai su transportu, todėl dažnai programiškai yra nustatyta taip – jei žalias signalas įjungiamas transportui, tai jis automatiškai įjungiamas ir lygiagrečiai einantiems pėstiesiems. Vis dėlto, įgyvendinant darnaus judumo planą, siekiant sumažinti tą patį pėsčiųjų laukimo laiką, buvo nustatyta, kad po mygtuko paspaudimo žalias signalas įsijungtų greičiau. Dalyje miesto sankryžų, ypač centrinėje miesto dalyje, toks algoritmas ir taikomas – nuspaudus mygtuką žalias įsijungs greičiau, nei jis būtų nenuspaustas.

– Dauguma pėsčiųjų mano, kad paspaudus mygtuką vienu metu abiejose pusėse žalias šviesoforo signalas įsijungs daug greičiau. Ar tai tiesa?

– Netiesa. Tam, kad šviesoforus reguliuojanti įranga sužinotų, jog laikas įjungti trumpesnę laukimo fazę, mygtuką užtenka paspausti bent vieną kartą vienoje pusėje.

– Ar galite pateikti bent vieną realų pavyzdį, įrodantį, jog Vilniuje pėsčiųjų mygtukai iš tiesų veikia?

– Dienos metu veikianti Pylimo – Ligoninės g. sankryža. Šioje sankryžoje žalias signalas pėstiesiems per Pylimo gatvę visada įsijungia vieną kartą per 90 sekundžių, net jei mygtukas ir nebuvo nuspaustas. Tačiau nuspaudus mygtuką, žalias signalas bus įjungiamas dar vieną kartą per 90 sek. ir tai reiškia, kad jei nuolat bus spaudžiamas mygtukas – žalio signalo įsijungimas pėstiesiems bus 1 kartą per 45 sek. ir maksimalus laukimo laikas bus ne daugiau 45 sek, o vidutinis ­­– 33 sek. Jei pėstieji nesinaudos šia galimybe, tai žalias signalas jiems bus įjungiamas žymiai rečiau ir laukti reikės dvigubai ilgiau. Tad jei sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje matote mygtuką – nedvejodami spauskite.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ne visur protingai

Ne visur protingai portretas
Mygtukai ,puiku. Tai pažanga. Ir veikia jie normaliai. Tik šviečiantys žali šviesaforai įsijungia kartu su pėsčiųjų- va čia tai nesąmonė.

tegul eina š...

tegul eina š... portretas
Tos "išmanios" ir su mygtukais sankryžos - debilumo įsikūnijimas, nė iš tolo neprilygstanti eismo reguliuotojui, kas šiais laikais per brangu ir kenksminga sveikatai. Akivaizdu - didžiąją laiko dalį per sankryžas niekas nevažiuoja - įsijungia leidžianti eismą kryptimi kur nėra važiuojančių, ir blokuoja kitas kryptis, kur yra važiuojančių. Paspaudus pėsčiojo mygtuką - tas pats - niekas nevažiuoja ir niekas neina. Aš darau tikrai išmaniai - pažiūriu kokie signalai mano kertamoje gatvėje, ir ramiai pereinu 4 eiles. O jei bėgu - mane pasiveja automobiliai už kokių 300 metrų, sulaukę palankaus signalo.

Zuikis

Zuikis portretas
Nereikia pamiršti, kad gatvės skirtos ne tik pėstiesiems su dviratininkais, bet ir vairuotojams. Pastarųjų yra žymiai daugiau, todėl nėra tragedijos, jei pėstiesiems reikia kokią minutę palaukti žalio signalo.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių