Trečiosios tarptautinės šiuolaikinio meno mugės „ArtVilnius 2012“ organizatoriai džiaugiasi rezultatais ir su nerimu širdyje laukia kitų metų – juk viską reikės padaryti dar geriau.

Rekordinė pardavimų suma

„ArtVilnius 2012“ neperdedant gali būti pavadintas didžiausiu vizualiųjų menų renginiu Baltijos šalyse per pastaruosius 20 metų. Renginyje sudalyvavo 53 meno galerijos, iš jų net 19 – iš užsienio. Taip pat savo naujus darbus pristatė net 10 skulptorių.

Vertinimo komisija išrinko devynis laureatus. Viena laureačių – Audronė Petrašiūnaitė – mugėje pardavė tris savo darbus.

Iš viso mugėje parduota 113 kūrinių už rekordinę – daugiau nei 400 tūkst. litų – sumą, taip pat pirmąkart įsigytas toks didelis skaičius užsienio autorių kūrinių. Renginyje darbavosi rekordinis skaičius savanorių. Net 80 žmonių dirbo informacijos centruose, atliko daugybę iš pirmo žvilgsnio nepastebimų darbų.

Mokėjo dosniai

Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė tvirtino, kad, palyginti su praėjusiais metais, šiemet parduota daugiau brangesnių darbų.

„Parduotus darbus galima vardyti ilgai. Tačiau pastebima tendencija, kad šiemet parduodami daugiau vertingi darbai. Net aštuonis darbus pardavė “Galerija 21„ iš Rygos. Kauno fotografijos galerija pardavė Lietuvos fotografijos patriarchų Romualdo Rakausko ir Antano Sutkaus fotografijas. Pastarojo darbas “Maratonas„ buvo įvertintas 1900 eurų (apie 6500 litų), o tai jau pasaulinio lygio kaina“, – teigė D.Stomienė.

Kolekcininkas savo kuriamam modernaus meno muziejui įsigijo Algirdo Katavecko sukurtus penkis Alytaus vaikų namų auklėtinių portretus. D.Stomienė išsakė viltį, kad kitais metais vyksiančioje mugėje „ArtVilnus“ žiūrovai galės pamatyti ir daugiau šio autoriaus darbų.

„Tai unikalūs darbai. Lietuvoje taip niekas nepaišo, kaip jis. Darbai atlikti spalvotais pieštukais ir labai kruopščiai, net tiksliau nei nuotrauka. Žinau, kad vieną megztinį jis paišė pusantro mėnesio. Toks lyg 3D vaizdas išeina. Ir iš viso jis planuoja nupaišyti 15 vaikų portretus“, – teigė D.Stomienė.

Konkuruos su Maskva

Anot asociacijos prezidentės, šiuo metu Lietuva turėtų išnaudoti istoriškai palankų periodą, kai vis daugiau menininkų suka nugarą meno bei kultūros Meka buvusiai Maskvai ir ieško naujų erdvių savo menui pristatyti.

„Maskvos mugė nusilpo, nežinia, dėl politikos ar dėl kitų priežasčių, tačiau šiuolaikinis menas ten užleidžia savo pozicijas labiau tradiciniam. Ir čia savo nišą galėtų užimti Lietuva, pasiūlydama Maskvoje dirbusiems menininkams savo paslaugas“, – teigė D.Stomienė.

Pasak pašnekovės, šiuo metu nieko panašaus į „ArtVilnių“ neegzistuoja tūkstančio kilometrų spinduliu. Panašaus renginio nėra ne tik rytinėse kaimynėse, bet ir Lenkijoje. Tad Lietuva galėtų sutraukti pas save visus šių valstybių menininkus.

Norėtų daugiau stabilumo

Didžiausia problema svarstant apie ateities renginius, D.Stomienės nuomone, – laikas. Didžiosios pasaulio mugės ruošiasi iš anksto, kartais net prieš dvejus metus. Lietuvoje organizatoriai tam turi vos keturis mėnesius.

„Jeigu mes būtume garantuoti dėl finansavimo, žinotume viską iš anksto, net šis rekordiškai didelis renginys būtų dar rimtesnis ir dar didesnis. Mums būtų lengviau prisikviesti garsių menininkų“, – pabrėžė pašnekovė.